Antanas Šabaniauskas

Antanas Šabaniauskas (1903 - 1987) – Lietuvos estrados dainininkas.

Dainavimo pradėjo mokytis pas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių. Pas jį mokėsi kol baigė Jurbarko progimnaziją. A. Šabaniauską motina augino viena ir lėšų leisti į mokslus neturėjo. JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. A. Šabaniauskas nuvykęs Italijon, sėkmingai įstojo į saleziečių kongregacijos katalikų vienuolyną Estės mieste. Po dvejų metų A. Šabaniauskas persikėlė mokytis į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas D. Andželinį. 1927 m. maestro grįžo atgal į Lietuvą. Muzikologas V. Venckus teigia, kad tolimesnį maestro likimą nulėmė atsitiktinumas. Plaukiant laivu iš Jurbarko į Kauną A. Šabaniauskas uždainavo "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka". Jį pastebėjo ir stoti į operos chorą pakvietė tuometinis Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis.

Populiarumą A. Šabaniauskui atnešė įrašytos plokštelės. Laisvu nuo repeticijų metu jis dainavo A. Mikulskio vadovaujamame oktete. 1931 m. anglų kompanija „Columbia“ atvyko įrašyti keletą šio kolektyvo atliekamų dainų. Įrašų metu pastebėję A. Šabaniauską kompanijos atstovai pasiūlė jam įrašyti keletą plokštelių. 1933 m. „Columbia“ firmoje jis įrašė pirmąsias 12 plokštelių, į kurias pateko 24 populiarūs šlageriai. Jam akomponavo kompanijai „Columbia“ priklausantis orkestras. Antrą kartą A. Šabaniauskas Londone 1937 m. įrašė 10 plokštelių, su 20 populiarių šlagerių ir vieną plokštelę su 4 liaudies dainom. Paskutines 5 plokšteles maestro įdainavo 1938 m. Kopenhagoje.

Nuo 1927 m. rudens A. Šabaniauskas pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. Pirmus metus dainavo chore. Vėliau pasirodė pirmieji epizodiniai vaidmenys operose - D. Verdžio Traviata, M. A. Šarpantjė Luiza.

Iki Antro pasaulinio karo A. Šabaniauskas dainavo „Metropolio“, „Versalio“ restoranuose. Kauno radijo stotis grojo jo dainuojamas dainas. 1946 m. persikėlęs į Vilnių jis dainavo Filharmonijoje, Operos ir baleto teatre.

Po koncerto Rokiškyje parašytas skundas į laikraštį „Tiesa“ buvo pretekstas atleisti maestro iš Filharmonijos. 1988 m. išleistoje Tarybų Lietuvos Enciklopedijoje rašoma, kad A. Šabaniauskas iki 1950 m. dar dirbo LTSR operos ir baleto, o nuo 1950 m. iki 1960 m. Filharmonijos choro artistu. Nuo 1960 iki 1972 m. maestro viešai nedainavo.

Į Lietuvos estrados sceną A. Šabaniauskas grįžo 1971–1972 m. sandūroje. Po ilgos pertraukos A. Šabaniauskas uždainavo "Dainavos" naktiniame bare sutinkant naujuosius 1972 m. Nuo tada estrados solisto karjera daugiau nenutrūko. Dainavo „Dainavos“ ir “Šaltinėlio“ restoranuose. 1983 m. gruodį buvo surengtas paskutinis 80-tį šventusio A. Šabaniausko koncertas Jurbarko publikai. Po sunkios ligos A. Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Palaidotas Rokantiškių kapinėse. 1989 m. Jurbarke esančioje maestro sodybvietėje atidengta paminklinė lenta. Po pusmečio Rokantiškių kapinėse buvo pastatytas skulptoriaus J. Narušio sukurtas paminklas. Nuo 1990 m. įsteigta Antano Šabaniausko premija. Šios premijos laureatais yra tapę Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Nijolė Ščiukaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas, Ona Valiukevičiūtė, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Aleksas Lemanas.

Vilniuje ant namo Pilies gatvė 10 yra atminimo lenta Antanui Šabaniauskui: "Šiuose namuose 1946-1987 metais gyveno lietuviškosios profesionaliosios estrados pradininkas maestro Antanas Šabaniauskas".

Kelios Antano Šabaniausko dainos su tekstais.

Vilniuje yra A. Šabaniausko gatvė.

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

Kitos gatvės Verkių seniūnijoje

Daugiau...