Gatvių paieška

Pvz. Savanorių
Seniūnijos
Įsruties gatvė

Įsrutis



Įsrutis - tai Černiachovsko (miesto Kaliningrado srityje) senasis lietuviškasis pavadinimas.
Vokiškas pavadinimas: Insterburg, lenkiškas: Wystruć.
Miestas yra Įsruties (Priegliaus ištakos Įsros) ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado. Černiachovsko rajono centras. Gyvena apie 40000 gyventojų.

Įsruties pradžia – prie Unguros (Ungurupės) ir Įsros santakos stovėjusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 m. pastatė Instenburgo pilį, kuri tapo komtūrijos centru ir Teutonų ordino atsparos tašku kovose su Lietuva. Netoli jos kūrėsi Įsruties gyvenvietė. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos Įsruties apskrities centras. 1583 m. spalio 10 d. gavo Kulmo miesto teises.

1537 m. kunigo J. Tartilavičiaus (J. Tartuos Batakiečio) iš Šilalės rūpesčiu katalikų koplyčios vietoje įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 1612 m. buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio bažnyčia, po 1945 m. rusų valdžia joje įrengė sandėlį, po 1978 m. gaisro nugriauta. Pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, antrojoje XX a. pr. – 2 kartus per metus.

1816-1944 m. mieste veikė 18 spaustuvių. XIX a. ėjo laikraščiai „Insterburger Kreisblatt“, „Insterburger Wochenblatt“, „Insterburger Zeitung“, „Volksblatt für Litthauen“. 1818 m. Įsrutis tapo naujos, mažesnės apskrities (kreizo) centru. 1815 m. mieste įstegtas Merginų licėjus, XIX a. antroje pusėje veikė klasikinė ir realinė gimnazijos, vėliau sujungtos į klasikinę gimnaziją, nuo XIX a. antrosios pusės – berniukų ir mergaičių aukštesniosios mokyklos. Nuo 1835 m. Įsrutyje veikė centrinis Krašto kalėjimas, kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia lietuvininkai; 1944 m. jame kalinti 8 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariai. Kalėjime veikė evangelikų liuteronų bažnyčia, kaliniai ir tarnautojai sudarė savarankišką parapiją. XIX a. pab. miestas tapo geležinkelio transporto mazgu, įsteigta pramonės įmonių. Nuo XIX a. mieste stovėjo didelė karinė įgula.

Miestas buvo apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. liepos 27 d. miestą subombardavo britų karo aviacija. Dar labiau miestas buvo apgriautas, kai 1945 m. sausio 22 d. jį užėmė tarybinė kariuomenė. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sričiai. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Auščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas žuvusio Baltarusijos fronto vado generolo Ivano Černiachovskio vardu.

Buvusioje senelių prieglaudoje 1947 m. įkurtas Specialus kalėjimas-ligoninė, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: Petras Cidzikas, generolas Piotras Grigorenko, kunigas Vincentas Sladkevičius ir kiti. XX a. antroje pusėje rekonstruojant miestą buvo sugriauta dalis senamiesčio. 1911 m. pastatyta evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia XX a. pabaigoje paversta cerkve. 1902 m. pastatyta Šv. Brunono katalikų bažnyčia tapo filharmonija; nuo XX a. pab. restauruotoje bažnyčioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams.

1886 m. iš 11 000 miesto gyventojų tik apie 200 buvo lietuvninkai, tačiau jie sudarė apylinkių gyventojų daugumą. 1880-1944 m. veikė Įsruties senovės draugija, 1911-1924 m. – Įsruties mokytojų seminarija. 1919 m. įkurta Įsruties lietuvių draugija, vietoj jos 1919-1920 m. veikė Įsruties lietuvių klubas (pirm. E. Rėžulaitis).

1946–1947 m. likę vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje (iki 2004 m. direktorius A. Bartnikas) nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė – rengiami lietuvių mokytojai. Nuo 1997 m. veikia kultūros akademija „Nadruva“ (pirm. A. Bartnikas).

Vilniuje yra Įsruties gatvė.




Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės


Kitos gatvės Pilaitės seniūnijoje


Daugiau...


Vilniaus katalogas   Įmonės įtraukimas   Kontaktai