Juozapas Ignotas Kraševskis

Juozapas Ignotas Kraševskis (lenk. Józef Ignacy Kraszewski, 1812-1887) - lenkų istorikas, rašytojas, kritikas ir publicistas.

Gimė Varšuvoje, studijavo literatūrą Vilniaus universitete (1829-1830). Už dalyvavimą sukilimo rengime, pažintį su Joachimu Leleveliu kalintas (1830-1832). Kalėjimo ir policijos priežiūros laiką panaudojo Vilniaus istorijos studijoms. Nuo 1838 m. gyveno daugiausia Ukrainoje (Voluinėje), nuo 1860 m. - Varšuvoje. 1863 m. emigravo į Drezdeną. Keliolika metų bendradarbiavo su prancūzų žvalgyba, teikdamas jai žinių apie Prūsijos karinius pasirengimus. Už tai 1883 m. buvo suimtas; kancleris Otto von Bismarckas reikalavo Kraševskiui griežtos bausmės, bet teismas, atsižvelgęs į jo veiklos idėjinius motyvus, nuteisė jį tik pusketvirtų metų kalėti ir 1885 m. paleido atostogų, iš kurių jis į Vokietiją negrįžo. Mirė Ženevoje, palaidotas Krokuvoje.

Kraševskis buvo vienas produktyviausių pasaulio rašytojų. Jo raštai sudaro apie 600 tomų (iš jų 223 romanai). Paliko poezijos, publicistikos, dramų, bet vertinami ir perleidžiami pirmiausia jo istoriniai romanai, kurių yra devyniasdešimt keturi. Užsiėmė ir tapyba.
Gyvendamas Vilniuje, taip pat vėliau Kraševskis domėjosi Lietuvos istorija, lietuvių kultūra ir tautosaka. Rašė eiles Lietuvos istorijos temomis. Bendradarbiavo Vilniaus periodikoje, leido čia mokslo, literatūros ir meno žurnalą Athenaeum (1841-1851). Palaikė ryšius su Mikalojumi Akelaičiu, Vladislovu Dembskiu, Liudviku Jucevičiumi,Andriumi Višteliu. Parašė monografiją Wilno od początkow jego do roku 1740 {Vilnius nuo jo pradžios ligi 1740 metų, 4 t., 1838-1842), veikalą Litwa staroiytna {Senovės Lietuva, 2 t., 1847-1850), į kurį įtraukė per 400 lietuviškų patarlių ir priežodžių bei savo studiją apie lietuvių liaudies dainas. Lietuviškos tematikos jo pirmasis romanas Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia (1833), istorinis romanas Kunigas (1882, liet. 1887,1908,1958) ir kt. Beje,Kunigo motyvais dramą Pilėnų kunigaikštis sukūrė Marcelinas Šikšnys. j
Ypatingo lietuvių dėmesio sulaukė Kraševskio poetinė trilogija Anafielas (1840-1845), ypač jos pirmoji dalis Witolorauda (Vitolio rauda) -lietuviško mitologinio epo bandymas. Vitolio raudos fragmentą „Žalčio motė" išvertė Karolina Praniauskaitė (1858), visą Vitolio raudą - Andrius Vištelis (1881-1882), vėliau dar Faustas Kirša, Povilas Gaučys. Lenkų literatūroje tas veikalas buvo netrukus užmirštas, tačiau lietuviškai liko plačiai skaitomas ir mėgstamas. Jurgis Miksas Aušroje vadino jį lietuvių Iliada, Odisėja, Eneida ir net Biblija, taip piktindamas Lietuvos kunigus. Vitolio raudą iliustravo Vincas Smakauskas, Kunigą - Mykolas Elvyros Andriolis, muziką Vitolio raudai parašė Stanislovas Moniuška. Į lietuvių kalbą išversta ir kitų Kraševskio kūrinių, paskelbta jo korespondencija su lietuvių kultūrininkais (1992).

J. I. Kraševskio darbai prisidėjo prie Lietuvos senosios istorijos populiarinimo.

Vilniuje yra J. I. Kraševskio gatvė.

---

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

• Žygimanto Liauksmino g.
• K. Sirvydo g.
• J. Lelevelio g.
• Beatričės g.
• A. Goštauto g.

• A. Jakšto g.
• J. Savickio g.
• Antano Tumėno g.
• J. Jasinskio g.
• Z. Sierakausko g.

• S. Skapo g.
• A. Volano g.
• Literatų g.
• Švarco g.
• M. Antokolskio g.

• Šv. Stepono g.
• T. Vrublevskio g.
• Belmonto g.
• Filaretų g.
• Etmonų g.

---

Kitos gatvės Žvėryno seniūnijoje

• Geležinio Vilko g.
• Ukmergės g.
• Saltoniškių g.
• Blindžių g.
• Lūšių g.
• Stumbrų g.
• Stirnų g.
• Elnių g.
• Miglos g.
• Lokių g.

Daugiau...