Juozas Vitkus-Kazimieraitis

Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901 – 1946) – rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas.

Tirkšliuose baigė pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje, Telšių gimnazijoje.
1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą.
1921 m. paskirtas į veikiančią Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose.
1924–1926 m. mokėsi Kauno Aukštųjų Karo technikos kursų Statybos skyriuje.
1941 metais buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus štabo nariu, rengusiu 1941 metų birželio 22 d. sukilimą.
Lietuvos okupacijos metais pasitraukė į Dzūkiją, įsidarbino Kabelių girininkijoje buhalteriu.
1945 m. gegužės mėn. įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, vienijo rezistencinę veiklą.
Žuvo po mūšio su NKVD padaliniais prie Liškiavos (Lazdijų aps.) 1946 m. liepos 12 d.

„Kazimieraičiui žuvus, sąjūdis neteko vieno iš aukščiausiųjų savo vadų, be galo atsidavusio savo Tėvynei. Aš kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tęsėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizanų idealu. Jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų, turėjo didžiulę įtaką dėl to, kad buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus…” (Adolfas Ramanauskas-Vanagas).

Vilniuje yra J. Vitkaus-Kazimieraičio gatvė.

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

Kitos gatvės Lazdynų seniūnijoje

Daugiau...