Pilies g. 22

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Pilies g.
Išsamiau apie Pilies g.



Adresas, vieta, apylinkės: Pilies g. 22
Metai: 1977
Autorius: Balciunas V.
Nuotraukos ID: 1323

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Pilies g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

122. MEDICINOS KOLEGIJOS NAMAS, baroko laikotarpiu susiformavęs pastatas (AtR 26, IR 22), kuriame gyveno lenkų poetas J. Slovackis, dail. F. Ruščicas. 3 triaukščiai korpusai iš p., v. ir š. juosia didelį" kiemą. V. korpusas yra ištisinėje Gorkio g. namų eilėje, š. korpuso ri-zalitas yra netoli Biliūno gatvės, p. korpuso rizalitas išeina į Literatų gatvę. Įvažiavimo į kiemą anga iš Gorkio gatvės. Namas plytų mūro, tinkuotas; stogas dengtas čerpėmis. Planas sudėtingas, patalpos išdėstytos įvairiai. Rūsiai, įvažiavimas ir daugelis I aukšto patalpų su cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Pagr. (v.) fasadas asimetrinis, stačiakampiai II ir III aukšto langai išdėstyti vienodais tarpais; pastogėje — klasicistinis karnizas. P. korpuso sienose yra gotikinio mūro fragmentų, langus puošia tiesiniai sandrikai. Š. korpuso kampas sustiprintas šešiakampiu kontraforsu, kiemo (p.) fasado nišoje yra J. Slovackio biustas ir paminklinė lenta (1929).

XV a. pab.—XVI a, pr. dab. pastato sklypas priklausė kun-ščiui Konstantinui Ostrogiškiui. Prie Didžiosios Pilies gatvės, dab. v. korpuso vietoje stovėjo mūrinis gotikinis namas (iki XIX a. jis buvo vadinamas Konstantino namu). 1609 namas priklausė LDK d. etmonui Kristupui Radvilai. Šis už tėvo skolas įkeitė namą evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu namo p. dalis nuo įvažiavimo buvo dviaukštė, š. — vienaukštė. Tarp 1609 ir 1644 buvo pastatytas dviaukštis mūrinis p. korpusas. 1668 namą nusipirko Lydos maršalka Teofilis Duninas Rajeckis, išplėtė jį ir 1678 pardavė Žemaičių seniūnui Andrejui Pliateriui. 1683 namą nupirko un-tas. 1719 buvo pastatytas mūrinis š. korpusas, padaryti nauji vartai, matyt, tuo metu visas v. korpusas tapo dviaukštis. Per 1737 gaisrą namas apdegė, 1742 buvo atstatytas, 1747— 1773 namas priklausė Kilmingųjų kolegijai (iš pradžių ji priklausė Vilniaus un-tui, vėliau tapo savarankiška). 1747 v. korpusas jau buvo triaukštis su įvažiavimo vartais ir varteliais. P. korpuso I aukšte buvo refektorius ir virtuvė. Interjere buvo polichrominio dekoro, stiuko lipdinių, puošnių židinių. Panaikinus jėzuitų ordiną, Edukacinė k-ja namą paskyrė un-to profesorių butams, mechaninių modelių kabinetui ir parapijos m-lai (1776). 1781 čia įkurta un-to medicinos kolegija. Buvo med. paskaitų salė, anatomijos kabinetas, chem. laboratorija. 1782 prof. Žanas Emanuelis Ziliberas kieme įkūrė un-to bot. sodą ir oranžeriją (~2000 augalų). Profesorių butuose gyveno Euzebiušas Slovackis, Julijus Slovackis, Juozapas Jundzilas, Ivanas Loboika, Augustas Bekiu. Buv. kolegijos rektoriaus bute (virš refektoriaus) gyveno un-to rektorius Vaclovas Pelikanas. Jo kabineto sienos ir lubos buvo polichromiškai išdažytos, židinį puošė auksuoti lipdiniai. Nuo 1832 name buvo Medicinos biblioteka, nuo 1842 — panaikinus Medicinos ir chirurgijos akademiją, name gyveno generalgubernatoriaus kanceliarijos tarnautojai. 1860 nugriauti kontraforsai, rėmę pagr. fasado sieną. Nuo 1919 namas vėl priklausė un-tui. Jame gyveno Ferdinandas Ruščicas ir kiti profesoriai. 1939 pagal archit. E. Kolberto projektą prie p. korpuso salės pastatytas vienaukštis Medicinos d-jos skaityklos priestatas. Per II pasaul. karą ir vėliau name gyveno dalis iš Kauno atsikėlusių un-to profesorių.

Julijus Slovackis (g. 1809) čia gyveno 1811—14 kartu su tėvu, un-to lit-ros katedros profesoriumi, rašytoju Euzebiušu Slovackiu (1773—1814) ir 1817—28 — su patėviu med. profesoriumi Augustu Bekiu. 1814—17 su motina buvo grįžęs į gimtąjį Kremenecą, 1829 persikėlė į Varšuvą (nuo 1831 gyveno daugiausia Paryžiuje). Gyvendamas A, baigė šešiametę m-lą prie Vilniaus un-to (1825) ir un-tą (1838), parašė pirmuosius kūrinius (,,Ukrainietiška daina", „Sonetai", „Santarai", „Motinai mirus" ir kt.). Poeto gyvenimas Vilniuje atsispindi kai kuriuose vėlesniuose kūriniuose (,,Susimąstymo valandos").

Dail. Ferdinandas Ruščicas čia gyveno 1923—34. Tuo metu buvo Vilniaus un-to dailės f-to profesorius, dekanas (iki 1932), nutapė paveikslų, sukūrė teatro dekoracijų (P. Kornelio „Sido", 1924), plakatų, knygų iliustracijų, parašė straipsnių apie Vilniaus meno paminklus. Pav. L: Dambrauskaitė T. Buvusių universiteto klinikų, chemijos laboratorijos ir medicinos kolegijos pastatai. — Archit-ros paminklai, 1984, t. 8; Kiaszewski J. I. Wilno od początkow j ego do roku 1750. — Wilno, 1842. — T. 4; BallAski M. Davma Akademia Wilenska. — Petersburg, 1862; Bielinski J. Uniwersytet Wilenski. — Krakow; Warszawa, 1899— 1900. _ T. 1—3; Bednarski S. Dviešcie lat wilenskiej akademii Jezuickiej. — In: Pamiętnik VI powszechnego zjazdu historykow polskich w Wilnie. Lwow, 1935.

Jurgis Bučas,

Kostas Doveika,

Mečislovas Jučas

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt