Gatvių paieška

Pvz. Savanorių
Seniūnijos
Seni Vilniaus vaizdai

Barboros Radvilaitės g.


Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Barboros Radvilaitės g.
Išsamiau apie Barboros Radvilaitės g.

Vilnius, Barboros Radvilaitės g., sena nuotrauka

Adresas, vieta, apylinkės: Barboros Radvilaitės g.
Metai: 1925
Nuotraukos ID: 1528

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Barboros Radvilaitės g. | Visame mieste


Aprašymas: "Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915",LNM,2005, psl. 523:

Bernardinų (Miesto) sodas. Užėmė dabartinio Sereikiškių parko rytine dalį. 1469 metais slėnis kairiajame Vilnios krante priešais Trijų Kryžių ir Bekešo kalnus atiteko bernardinams, kurie užveisė daržus ir didelį sodą su bitynu, jame laikė midaus daryklą. Pasak padavimų, slėnyje buvusi pagonių giraitė, kuri XVIII a. pradžioje buvo paversta ištaigingu parku. 1864 metais uždarius vienuolyną, sodas perėjo miesto žinion ir pamažu tapo miestiečių pamėgta pasivaikščiojimų vieta. 1887-1888 metais dailininkas Aleksandras Straussas parengė Bernardinų sodo sutvarkymo projektą, pagal kurį sode buvo pastatyta medinių pavėsinių ir panašių statinių. Visi mediniai sodo pastatai buvo miesto nuosavybė, dėl kurių nuomos kas keleri metai buvo rengiamos viešos varžytinės. Apie 1890 metus bufeto patalpas nuomavesis Vilhelmas Freibergas, norėdamas pritraukti lankytojų, ketvirtadieniais ir sekmadieniais samdydavo karinį orkestrą (...), tačiau šis sumanymas pajamų jam nepadidino, nes visi lankytojai skubėdavo į lauką klausytis muzikos. Sode dažnai vykdavo miesto simfoninio orkestro ir solistų koncertai, lankytojai galėjo stebėti įvairiausius retus pasirodymus, kaip 1894 melų G. Drevnickio skrydį oro balionu (...).
Paskutinį XIX a. dešimtmetį sodo pastatuose veikė įvairios įstaigos, atrakcionai: sūpuoklės, vaikų žaidimų aikštelė, tvenkinys su valtimis, bufetui pritaikytas vasaros paviljonas, vaisių prekybos pavėsinės, Lipskio alaus prekybos paviljonas, kėglinė, mineralinio vandens ir limonado pavėsinės, žiemą čiuožykla, pieno pardavimo paviljonas žiemą būdavo pritaikomas kaip drabužinė čiuožėjams (...). Juos nuomojosi Jakovas Markovskis, Ivanas Gurčinas, 1897 metais Uja Lipskis, 1893-1896 metais Šlioma Gurvičius (...). Nuomininkai statinius prižiūrėjo ir remontavo, tačiau per 15 metų jie taip susidėvėjo, kad 1898 metais miesto dūmai teko išskirti pinigų jų kapitaliniam remontui (...).
Vilniaus žemės ūkio draugija 1901 m. liepos 18 d. gavo Žemės ūkio ministerijos leidimą Vilniuje 1902 m. rugpjūčio 30 (rugsėjo 12)-rugsėjo 8 (21) dienomis surengti Žemės ūkio ir amatų parodą, į kurią buvo pakviesti dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Minsko, Gardino, Vitebsko, Suvalkų ir Kuršo gubernijų (...). Draugijai paprašius leisti pasinaudoti Bernardinų sodo paviljonais, miesto valdyba (už 764 rublius) sutiko išnuomoti tik tuos, kurie liko tais metais neišnuomoti, o naujus statyti leido laisvose vietose, išsaugant esamus medžius ir gėlynus (...). Pagrindinio parodos - amatu paviljono statybą finansavo abi šalys - Vilniaus žemės ūkio draugija ir miesto dūmą ir skyrė tam po 2500 rublių. Susitarta pastatyti tvirtą, gražių architektūrinių formų paviljoną, kuris atitiktų miesto reikalavimus ir vėliau galėtų tapti sodo puošmena. Paviljoną projektavo Konstantinas Korojedovas, darbų rangovas buvo Š. Gurvičius (...). Iš viso buvo pastatyti keturi nauji mediniai paviljonai, priestatai prie konditerijos ir alaus paviljonų, artezinis šulinys su betoniniu baseinu, įėjimo vartai, gubernatoriaus ložė.
Po parodos paviljonus miesto valdyba nuomojo įvairiems asmenims ir draugijoms: alaus gamintojui Lipskiui, gaisrininkų draugijai, dviratininkų draugijai ir kitiems (...). 1903-1909 metais Bernardinų sodo statinius nuomojosi dvarininkas Ignatijus Parčevskis, tuo metu sode buvo keturi paviljonai, kriauklės formos paviljonas muzikantams, ledainė, kėglinė, vaikų žaidimo aikštelė ir karuselė, čiuožykla.
Pagrindiniame Bernardinų sodo paviljone Ferdynando Ruszczyco iniciatyva 1903 metų vasarą įvyko draugijos "Sztuka" surengta lenkų dailininkų paroda (pavadinta Ars), susilaukusi palankaus visuomenės ir kritikų įvertinimo. 1906 metais šis paviljonas buvo perduotas Vilniaus lenkų teatrui. 1907-aisiais jo perstatymui ir teatro reikmėms lėšų skyrė šio teatro vadovė Marija Mtodziejowska. 1907 m. gegužės l d. pagal susitarimą su miesto dūmą patalpos buvo išnuomotos 6 metams (...). Bernardinų sode buvo statomos operetės, vykdavo solistų ir Vilniaus simfoninio orkestro koncertai, 1914 metais jame įvyko pirmasis žydų liaudies muzikos (vadovas V. Mollis) koncertas (...).
1905 metais sode buvo išvalyti keturi seni arteziniai šuliniai, išgręžti du nauji bandomieji, iš kurių vėliau buvo užpildyti du tvenkiniai ir įrengti du fontanai (...). Ilgainiui miestiečiai nustojo lankytis Bernardinų sode, nes sodą pamėgę išdykę berniūkščiai ir šiaip nedrausmingi asmenys netausojo inventorius, jį naikino, o sode veikusiose dviejose alinėse ir kavinėje kildavo įvairių nesusipratimų. Todėl miesto dūmą 1907 metais svarstė klausimą dėl kontrolės sode sugriežtinimo ir mokesčio įvedimo už įėjimą į sodą vakare. Galiausiai buvo nuspręsta vasaros sezonui į sodą paskirti du policininkus, o 1908 metais buvo pastatyta 40 papildomų elektros stulpų, kad būtų geresnis apšvietimas. 1909 metai kai kuriuos prekybos taškus miesto dūmą leido išnuomoti, o kitus pasiūlė nugriauti (...). 1909-1912 metais Geležinkeliečių klubui buvo išnuomotas paviljonas, anksčiau buvusi Lipskio aludė.
Kiti seni Vilniaus vaizdai


Vilniaus katalogas   Įmonės įtraukimas   Kontaktai