Didžioji g. 36

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Didžioji g.
Išsamiau apie Didžioji g.



Adresas, vieta, apylinkės: Didžioji g. 36
Metai: 1955
Autorius: Mockus A.
Nuotraukos ID: 829

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Didžioji g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

Didžioji 36 (Gorkio g. 76) pos. 37
158. M. ABRAMAVICIENĖS RŪMAI, baroko ir ankstyvojo klasicizmo pastatas (AtR 38). Keturi rūmų korpusai supa uždarą beveik stačiakampį kiemą. Į jį 2 įvažiavimai: reprezentacinis per pagrindinį (v.) korpusą iš Gorkio g. ir ūkinis (r.) — iš Vito g. Iš p. pusės prie rūmų šliejasi gyv. namai, iš š. — šv. Kazimiero bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno ansamblio pastatai, š. v, pusėje yra nedidelis skverelis. Pagr. (v.) fasadas atgręžtas į Gorkio g., š. — į skverelį prie gatvės. R. fasadas yra ištisinėje Vito g. fasadų eilėje. Rūmų tūriai kiek mažesni negu gretimų pastatų. Rūmų korpusai yra skirtingos išvaizdos ir planų (v. ir p. korpusų planai artimi stačiakampiui, r. — kampinio plano). Visi korpusai kiemo pusėje yra dviaukščiai, v. korpusas ties Gorkio g. — triaukštis. Pagr. (v.) korpusas darnių proporcijų, dekoratyvesnis už kiemo korpusus. S. ir v. korpusų patalpos įv. ploto, išdėstytos 2 eilėmis, p. ir r. korpusų — viena. Dalis patalpų pereinamos. V. įvažiavimas, rūsių ir I aukšto patalpos turi kryžminius ir cilindrinius su liunetėmis skliautus. II aukšto patalpų lubos dažniausiai plokščios. Kai kurias vakarų ir pietų korpusų patalpas puošia dekoratyviniai lipdiniai.
Pagr. fasadas ankstyvojo klasicizmo formų, simetriškas. Vidurinę dalį plastiškai akcentuoja keturių jonėni-nio orderio kolonų portikas su plačiu antablementu, skiriančiu II ir III aukštą. Virš portiko yra III aukšto iškyša, virš jos — trikampis frontonas. Portiko vidurinėje dalyje yra platūs įvažiavimo vartai su pusapskrite arka. Daugiausia dekoro portike: skliautus puošia rozetės, tarpuaukš-čio plokštumose yra du girliandų ornamentiniai reljefai. Tarp šoninių dalių langų per du pirmuosius aukštus ritmiškai išdėstyti jonėninio orderio piliastrai. Žemi piliastrai su tri-glifų motyvais vietoje kapitelių yra ir III (kiek žemesniame) atikiniame aukšte. III aukštą ir frontoną juosia klasicistinis karnizas su smulkiais dantukais. V. korpuso š. fasado dekoras toks kaip ir pagr. fasado (tik nėra portiko). V. korpuso kiemo fasade yra keturių piliorių laikoma uždara galerija su plačiais pusapskričių arkų langais. P. korpuso kiemo fasado keturi dideli langai su segmentinėmis arkomis, pastogę juosia antablementas. Kitų kiemo fasadų pastoges juosia karnizai. Šoninius (r. ir Š.) korpusus prie Vito g. (virš įvažiavimo) jungia keturios segmentinės arkos, būdingos Vilniaus senamiesčiui.
1697 dab. rūmų vietoje stovėjo mūrinis dviejų aukštų namas su rūsiais, ūk. trobesiai ir alaus darykla. Jie priklausė karališkajam pirkliui K. Staškevičiui. 1790 atiteko M. Abramavičienei. Jie buvo sujungti ir pagal Martyno Knakfuso projektą perstatyti į rūmus. XIX a. I pusėje rūmuose buvo 22 didesni ir 11 mažesnių kambarių. Juose buvo 26 koklinės ir 2 plytų krosnys. Kieme buvo arklidė penkiolikai arklių ir ratinė.
Vėliau rūmų savininkai kelis kartus keitėsi. 1844 rūmai atiteko stačiatikių archijerejui ir pagal archit. Tomo Tišeckio projektą 1853—60 buvo rekonstruoti: šiek tiek pakeistas planas, naujai iškirstos durys; rūmai buvo sujungti su šalia prisiglaudusią buv. jėzuitų vienuolyno prie šv, Kazimiero bažnyčios oficina. Buvo atnaujinti arba naujai sukurti skulptoriaus Josifo Kozlovskio dekoratyviniai reljefai interjere ir portike.
XIX a. vid., nugriovus prie oficinos galo stovintį amatininko Bergmano namą, praplėsta aplinkinė erdvė ir rūmai gatvės vizualinėje perspektyvoje išryškėjo 2 dekoratyviais fasadais. Nuo 1916 rūmuose buvo miestiečių butai. 1922 rūmai atiteko jėzuitams. Juose gyveno vienuoliai, moksleiviai, buvo pagalbinių patalpų. 1923 rūmai buvo remontuoti; dalyje įrengti miestiečių butai. 1970— 1971 rūmai remontuoti. Dabar juose yra Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla, o kiemo korpusuose — mokyklos pagalbinės patalpos. Rūmai netiksliai buvo vadinti Bžos-tovskių rūmais. Iš tikrųjų Bžostovs-kių rūmai buvo netoli, bet kitoje posesijoje — pietų link; XIX a. buvo nugriauti, o jų vietoje pastatytas is-toristinis namas. Pav. L: Čerbulėnas K. Profesoriaus Martyno Knakfuso kūryba. — LTSR archit-ros klausimai, 1981, t. 7, sąs. 2.
Klemensas Čerbulėnas

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt