Gatvių paieška

Pvz. Savanorių
Seniūnijos
Seni Vilniaus vaizdai

Didžioji g. 27


Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Didžioji g.
Išsamiau apie Didžioji g.

Vilnius, Didžioji g. 27, sena nuotrauka

Adresas, vieta, apylinkės: Didžioji g. 27
Metai: 1899
Autorius: Fleuri S.
Nuotraukos ID: 244

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Didžioji g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

146. TRINITORIŲ NAMAS, gotikos, renesanso ir vėlyvojo klasicizmo pastatas (AtR 33). Stovi ištisinėje Gorkio gatvės š. v. pusės namų eilėje, Įvažiavimo anga veda į kvartalo vidaus erdvę, atsiradusią po sugriovimų per II pasaul. karą. Namas dviaukštis, pailgo stačiakampio plano; kieme, ties š. kampu, yra iškyša su laiptais j rūsius. Sienos plytų mūro (vyrauja gotikinis), tinkuotos (išskyrus restauruotus gotikinius fragmentus). Dvišlaitis stogas dengtas čerpėmis.

Pagr. fasadas asimetriškas. I aukšto kair. pusėje eksponuojamas goti-lynio mūro fragmentas su bu v. įėjimu į rūsį. II aukšto langus puošia tiesiniai sandrikai ir renesansinės formos apvadai su girliandų reljefais. Su sandrikais liečiasi pastogės frizas, papuoštas originaliomis gembėmis, šiek tiek primenančiomis triglifus ir turinčiomis mažytes horeljefines galvutes. Kiemo fasado I aukšte yra įv. didumo arkinių nišų, sieną remia kontraforsas. Rūsio ir I aukšto patalpos su cilindriniais, kryžminiais ir buriniais skliautais, yra gotikinių arkinių nišų. P. v. patalpos skliautus laiko keturkampis stulpas.

Manoma, kad XVI a. pr. čia stovėjo 2 mūriniai namai: š. r. — galu į gatvę ir p. v. — šonu į gatvę. XVI a. pab.—XVII a. vid, jie sujungti ir rekonstruoti. XVIII a. vid. pastatas su kiemo korpusais siekė Stiklių gatve. Priklausė Antakalnio trinitorių vienuolynui. Rekonstruotas po 1748 gaisro ir XIX a. I pusėje. Po II pasaul. karo sugriovimų liko tik namo dalis prie Gorkio gatvės. 1973 restauruotas pagal archit. Zitos Vanagaitės projektą; I aukšte yra „Versmės" knygynas, II aukštas gyvenamas. Pav. Jurgis Bučas

146a. „VERSMES" KNYGYNO DEKORAS (DV4520). Jį sudaro dekoratyvinė iškaba, 2 tapybos kompozicijos, kartusas su reljefu ir apvalioji skulptūra. Visa tai 1978 sukūrė dail. Petras Repšys. Visi dekoro elementai sudaro darnią, su archit-ra glaudžiai susietą kompoziciją. Šiems kūriniams būdinga plastinės ir idėjinės koncepcijos istorizmas (remtasi vid. amžių dailės principais), dekoratyvumas, išraiškos išradingumas, preciziškas atlikimas. Naudota ir senosios technikos (kiaušininė tempera, auksavimas). Kūriniuose plėtojama individo ryšio su istorija, žmogaus atsakomybės už savo laiką, kūrybos temos.

Prie namo pagr. (r.) fasado, tarp langų. geležiniais strypais pritvirtinta dekoratyvinė iškaba. Svarbiausia jos dalis — iš vario plokščių iškalta atversta knyga. Ji įkomponuota į apskritimo formos metalinį lanką, papuoštą ažūriniu augaliniu ornamentu. Iškabos kompoziciją užbaigia virš knygos prie geležinio strypo pritvirtintas dvipusis reljefas, vaizduojantis ant grifono jojančią moterį, laikančią lyrą. Knygos atvarte pavaizduotas Martyno Mažvydo „Katekizmo" titulinis puslapis ir lietuviškos prakalbos fragmentas; abu puslapiai aprėminti plačiu stilizuotų lapų apvadu. Reljefo figūros stilizuotos, išryškintos, pabrėžtos kūnų formos. Išraiškingumo iškabai teikia kontrastas tarp masyvios vidurinės dalies ir grakštaus ažūrinio dekoro, tamsios geležies ir varinių blizgančių elementų.

Virš įvažiavimo angos pritvirtintas iš švino nulietas kartušas (1,30X XI,04 m) su reljefine daugiafigūre kompozicija. Svarbiausia Pegaso figūra. Ji yra kartušo viduryje, apjuosta lenktinėmis linijomis. Už jų ratu tankiai išdėstyti kiti simboliniai kompozicijos elementai: moterys su muz. instrumentais simbolizuoja muzikos meną, Homero biustas — pasaulinės lit-ros pradžią. Toks komponavimas kartušui teikia ornamentinių bruožų. Iš toliau reljefas atrodo kaip dekoratyvinis akcentas, iš arčiau — išryškėja detalės, suvokiama jų simbolinė prasmė. Figūros groteskiškai stilizuotos ir detaliai modeliuotos. Išryškintas kūno dalis (raumenis, kaulus, sąnarius) pabrėžia šviesšešėliai.

Knygyno vidų (p. sieną) puošia 2 tapytos figūrinės kompozicijos ir skulptūra „Piemenukas". Viena kompozicija rudos spalvos tempera nupiešta pusapskritės arkos nišoje ant baltų medinių durelių (112X126 cm). Kompozicij a panoraminė. Jai būdinga tikroviškumo ir sąlygiškumo jungtis. Apačioje asimetriškai sukomponuotos skaitančių jaunuolių figūros. Už jų pavaizduoti svarbiausi Vilniaus senosios archit-ros paminklai, viršuje — trys obelų šakos su vaisiais ir laikrodis. Piešinys tikslus, grakščių, plonų linijų.

Pano „Atvaizdai pilies fone" (81X236 cm) nutapytas tempera ant medžio. Kompozicijos pirmajame plane vienodu atstumu išdėstytos žirgo, dailininko šeimos narių ir gaidžio figūros. Už jų pavaizduotas romantiškas viduramžių Vilniaus peizažas. Figūros padidintos, pozos sustingusios. Kūnai su permatomais drabužiais, rankose — drugių kolekcija, knyga, kolonos dalis. Piešinys tikslus, detalės kruopščiai kartoja tikrovę.

Dekoratyvinė apvalioji skulptūra (h 0,49 m) „Piemenukas" yra medinė, paauksuota, postamentas granitinis. Stovi tarp paveikslų. Vaizduojamas vyras ant elnio, deš. ranka laikantis skeptrą. Jo kair. plaštaka strėle prismeigta prie popieriaus lakšto. Kompozicija simetriška. Kontrastas tarp pozų statikos ir detaliai modeliuotų formų dinamikos teikia skulptūrai vitališkumo

Laima Mertinienė

L: Petras Repšys. — V., 1981 — (Šiuolaikiniai liet. dailininkai). S: PKIA, f. 5, b. 99, Ip. 29—31 (Dambrauskaitė T., Gyv. namas M. Gorkio g. 51); b. 11C, Ip. 30—43 (Dambrauskaitė T., Gyv. namas M. Gorkio g. 51).
Kiti seni Vilniaus vaizdai


Vilniaus katalogas   Įmonės įtraukimas   Kontaktai