S. Daukanto a. 1

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: S. Daukanto a.
Išsamiau apie S. Daukanto a.



Adresas, vieta, apylinkės: S. Daukanto a. 1, S. Daukanto a. 3
Metai: 1942
Autorius: Lastas A.
Nuotraukos ID: 584

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: S. Daukanto a. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

201. BONIFRATRŲ VIENUOLYNO IR BAŽNYČIOS ANSAMBLIS, Šv. kryžiaus bažnyčios ir bonifratrų vienuolyno pastatų ansamblis, vyraujančių vėlyvojo baroko bruožų statiniai (AtV 55). Stovi tarp Stuokos-Gucevičiaus g. ir Kutuzovo a. Jį sudaro nedidelė bažnyčia, 3 vienuolyno namai ir tvora su vartais. Bažnyčios pagr. (p. v.) fasadas su bokšteliais atgręžtas į mažą trikampį skverą; įėjimo link eina klevų alėja. Skvere stovi archit. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus paminklas (f 342). Pastatų tūriai panašūs; sienos plytų mūro, tinkuotos; stogai dengti čerpėmis.
Yra nuomonių, kad ansamblis kūrėsi dar pagonybės laikais stovėjusio pranciškonų vienuolyno vietoje. Seniausias išlikęs iš esančių pastatų — Šv. kryžiaus koplyčia, 1543 pastatydinta Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio. Susiklostė ansamblis XVII a. II pusėje, rekonstravus senesnius buv. pastatus (tarp jų ir koplyčią). Pav. 201a. BAŽNYČIA
Bonifratrų, arba Šv. kryžiaus, bažnyčia vienintelė Vilniuje perstatyta iš gyv. namo, todėl mažu tūriu ir paprastomis formomis skiriasi nuo kitų baroko bažnyčių, pasižyminčių puošnumu. Bažnyčia pailgo stačiakampio plano, vienanavė, be apsidos; už presbiterijos yra zakristija. Stogas aukštas, trišlaitis. Ansamblio svarb. akcentas yra 2 bokštai bažnyčios priekyje; jų viršuje — rokokiniai stogeliai su ovaliais langeliais. Frontonas 2 tarpsnių. I tarpsnis glaudžiai įsiterpęs tarp bokštų, ties jo ir bokš tų riba yra piliastrai. II tarpsnis plas-tiškesnis. I tarpsnyje įkomponuota niša su freska. Fasadą puošia XVIII a. amatininkų darbo ažūriniai metaliniai kryžiai (DR 174). Jie yra virš .bokštų (abu vienodi, h 1,5 m) ir frontono (h l m), šoniniai fasadai be dekoro, sienų viršuje nevienodais tarpais išdėstyti siauri langai.
Interjere vyrauja vėlyvasis barokas. Nedidelę, žemą ir pailgą erdvę dengia kryžminiai skliautai su giliomis liunetėmis ir ramstinėmis arkomis. Altoriai ir sakykla išlaikė XVIII a. rokoko bruožus. Skliautų dekoras iš dalies neobarokinis (1906 rekonstrukcija), Briaunos dekoruotos lauro lapų pynių, arkos — rozečių gipsatūromis. Sienas skaido sudvejinti, marmuru apdailinti piliastrai, laikantys antablementa, su puošniu, augaliniais motyvais dekoruotu frizu. Triumfo arką puošia susipynusių šakelių ornamentas. Visi 4 altoriai išpuošti stiuko lipdiniais. D. altorius užima visą navos plotį. Jame įkomponuotos 2 durelės Į zakristiją, dešimtį kolonų jungia banguotas, ties viduriu nutrūkstantis karnizas.
1635 vyskupo Abraomo Vainos kvietimu į Vilnių atsikėlus vienuoliams bonifratrams, šalia šv. kryžiaus koplyčios stovėjęs dviaukštis namas (pastatytas 1618} buvo išplėstas ir paverstas bažnyčia. Ji buvo vienabokštė, dengta malksnomis. Maždaug 1725 vietoje vieno pastatyti 2 bokštai su paauksuotais kryžiais. Po 1737 gaisro prie pagr. įėjimo pastatytas prieangis su vienašlaičiu stogeliu, tarp bokštų įterptas frontonas, padaryti nauji altoriai. Po 1748 gaisro buvo perdirbti bokštų stogeliai ir altoriai. XVIII a. II pusėje vietoj medinių lubų sumūryti skliautai. 1832 stogas uždengtas čerpėmis. 1906 bažnyčia remontuota, skliautai papuošti gipsatūromis, atnaujintas ir šiek tiek pakeistas d. altorius, dirbtiniu marmuru apdailinta sakykla ir kai kurie kiti interjero elementai, Darbams vadovavo skulpt. Vasilevskis. 1949—56 pastatas priklausė įvairioms kultūros įstaigoms. 1976 pagal architektų Auksės Eidukevičienės ir Jono Žibolio projektą bažnyčia restauruota, joje įrengta 130 vietų vad. Mažoji baroko salė vargonų ir kamerinės muzikos koncertams, priklausanti LTSR filharmonijai. Pav.
Vytautas Levandauskas
201b. „MARIJA SU KŪDIKIU", freska (DV 226; 1,5X1,0 m), bažnyčios d.altoriuje buvusio paveikslo ,,Marija su kūdikėliu Jėzumi" (XVII a. vid.) kopija. Yra bažnyčios frontono I tarpsnio segmentinėje nišoje. Išblukusi ir aptrupėjusi. Fonas buvo rudas. Vyšninės, mėlynos, balkšvai rusvos drabužių spalvos teikė kompozicijai dekoratyvumo. Freska nutapyta 1742. 1904 dail. Bronislava Kaminską ją atnaujino.
Dalia Ramonienė
201c. VIENUOLYNAS Iš vienuolyno 3 namų vertingiausias yra pietinis. Jis kampinio plano, p. r. galu jungiasi su bažnyčia. Pusę I aukšto užima ankstyvoj o baroko bruožų turinti erdvi (8,5X15,0 m) buv. infirmarijos (ligoninės) salė su kryžminiais skliautais, kuriuos laiko 3 poros kolonų. Namo r. dalyje yra išlikusi gotikinė su renesanso bruožais Šv. kryžiaus koplyčia. 1543 pastatyta (tai rodo sienoje išlikusios akmeninės plokštės įrašas), ji davė pradžią ir visam namui. 1635 įsikūrę bonifratrai (jų regula reikalavo rūpintis ligoniais) koplyčią padarė naujo pastato dalimi; tame pastate buvo infirmarija (I aukšte), vienuolių celės (II aukšte, abipus koridoriaus) ir kitos patalpos. Rytų namas stovi sklypo viduje. Kampinė refektoriaus salė yra baroko laikotarpio, kitos dalys pastatytos XIX a. Siaurės namas yra vienaukštis, Statytas, manoma, XIX a. I pusėje. Ilgas, sujungtas su tvora. Tvora su vartais išmūryta XIX a.; pirmykščio pavidalo išliko tik prie Kutuzovo a. Iš kiemo prie jos glaudėsi dvi vartininko patalpos. 1976 jų vietoje pastatytas koncertų salės pagalbinis korpusas. Dabar nuo skvero ir Stuokos-Gucevičiaus g. pusės yra medinė tvora su keturkampiais mūro stulpais ir cokoliu.
Vienuolynas 1843 uždarytas. 1903 nustojo veikti ir infirmarija. 1924 vėl grįžę bonifratrai buvo įsteigę senelių prieglaudą. Dabar vienuolyno namuose yra butai. 1982 atlikta ar-chit. tyrimų, atidengta buv. koplyčios fragmentų. Pav.
Vytautas Levandauskas
L: Kominski M.. Kosciot šw. Krzyža w Wilnie. — Tygodnik ilustrowany. 1863, t. 8, p. 458; Rosiak S. Bonifratrzy w Wilnie. — Wilno, 1928.
Š: CVIA, f. 1135, ap. 8, b. 10 (Zahorski W., „Koscioly wilenskie"); PKIA, f. 5, b. 760 (Vaitulevičienė A., Buv. bonifratrų, arba šv. Kryžiaus, bažnyčia).

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt