Barboros Radvilaitės g.

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Barboros Radvilaitės g.
Išsamiau apie Barboros Radvilaitės g.



Adresas, vieta, apylinkės: Barboros Radvilaitės g., Barboros Radvilaitės g. 10
Metai: 1909
Nuotraukos ID: 1670

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Barboros Radvilaitės g. | Visame mieste


Aprašymas: "Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915",LNM,2005, psl.523:
Botanikos sodas. Užėmė dabartinio Sereikiškių parko vakarinę dalį, prasidėjo ties Botanikos (dabar Barboros Radvilaitės) gatve ir tęsėsi iki ribos su Bernardinų sodu ties Trijų Kryžių kalnu. Kadaise jo vietoje buvo karališkieji sodai, stovėjo Karališkasis malūnas, 1522 metais pradėjusi veikti pirmoji popieriaus dirbtuvė.
1787 metais apleistą sklypą nupirko Edukacinė komisija, nutarusi čia įkurti Botanikos sodą, kurį įrengti įpareigojo Universiteto botanikos profesorių Stanislawą Jundzillą. Komisija nupirko ir sodo gilumoje stovėjusius rūmus. 1804 metais architektas Mykolas Šulcas šiuos rūmus rekonstravo, juose (iki 1842 m.) buvo įsikūrusios Universiteto auditorijos ir muziejaus salės, zoologijos kabinetas. Pagal architekto M. Kado projektą 1801-1802 metais buvo pastatyti šiltnamiai su aukšta mūro siena. Sode augo per 3000 rūšių egzotiškų medžių ir augalų, o oranžerijoje - per 3700 augalų. Sodą puošė kanalai ir stilingos pavėsinės, per Vilnią nutiesti tiltukai (W. Zahorski, Przewodnik po Wilnie, Wilno, 1927, s. 73). 1807 m. Universitetas įsigijo pastatą Trijų Kryžių kalno papėdėje ir apželdino kalno šlaitus. Tai buvo vienas turtingiausių botanikos sodų Europoje. Uždarius universitetą, 1841 metais caro įsakymu sodas buvo atiduotas Vilniaus generalgubernatoriaus žinion, augalai parduoti arba išdalyti kitiems Rusijos universitetams: 1020 augalų atidavė Kijevo, 274 - Tartu universitetui, kitus pardavė. Dalis sodo buvo įtraukta į 1831 metais pradėtos kurti karinės tvirtovės teritoriją, o pastatai pritaikyti kareivinėms. 1870 metais pakeitus Vilnios vagą, užpylus kanalus, buvo sunaikinta oranžerija, liko tik Karolio Podczaszynskio pa statyto "egiptietiško" tiltelio liekanos (nugriautos 1879-1882 m.).
1902 metais buvo parengtas Botanikos sodo perdavimo miestui projektas. Ilgamečiai sodo pastatų nuomotojai norėjo išsipirkti juos iš Rūmu valdybos, tačiau ši nesutiko, nes prieš parduodama būtų turėjusi juos suremontuoti (...). Rūmų valdyba 1903 metų pradžioje perdavė miesto žinion Botanikos sodo dalį ir pasiūlė išplėsti Puškino skverą: nutiesti naujas alėjas apie Pilies kalną, dešinėje sodo pusėje vietoje alinės įrengti vaikų aikštelę (...). Miesto valdyba iš pradžių delsė, nes apskaičiavo, kad apleisto sodo sutvarkymas kainuotų 5500 rublių. Rūmų valdyba buvo įsipareigojusi per likusią sodo dalį iki Bajorų vasaros klubo tiltelio nutiesti kelią, bet iki 1915 metų taip jo ir nenutiesė.
1870-1915 metais sodą su pastatais nuomojosi pirklys Ivanas Šumanas. | sodą galima buvo patekti pro medinius vartus su įrengtomis sodo ir teatro kasomis. Šumano kavinė Medved (Lokys) žiemą veikdavo mieste (apie 1890 metus Šv. Jono gatvėje Paltovo name, apie 1893 metus - Rotušėje, vėliau Eu ropos viešbučio pastate ir kitose vietose), o nuo gegužės iki rugsėjo ji per sikeldavo į Botanikos sodą. Mūriniuose pastatuose buvo įrengti kambariai, bufetas, salė su scena ir vargonais, čia buvo rengiami įvairūs koncertai, kaukiu pokyliai. XX a. pradžioje Šumano kavinė vadinosi Cafe Chantan, joje pasi rodydavo iš užsienio atvykę šokėjai ir dainininkai, įvairūs artistai, Amerikos kaubojai, imtynininkai, grodavo smuikininkų orkestras (Wladystaw Zahorski, Przewodnik po Wilnie, [1911], s. VI). Sode buvo kelios atviros koncertų j aikštelės ir gėrimų paviljonai. 1896 metais buvo pastatytas naujas Vasaros l teatras, kurį išsinuomojo Šumanas. Vasaros teatre spektaklius rodė Vilniaus muzikinis dramos mėgėjų ratelis, lenkų aktorių trupė, grodavo miesto simfoninis orkestras, vykdavo moterų imtynių čempionatai, daug įvairaus pobūdžio renginių (...). Botanikos sode buvo demonstruojamos technikos naujovės: 1897 metais - automatiškai veikiantis BOSKO fotoaparatas, per 8 minutes atspaudžiantis fotografiją su rėmeliu (...), 1896 metais greitąjį bėgimą demonstravo Kliuževas (...). Sode veikė vaikų žaidimų aikštelė, žiemą čiuožykla, apie 1910 metus buvo įrengtas dviračių trekas, kurį miesto valdyba nuomojo J. Markovskiui, turėjusiam 60 dviračių ir mokėjusiam miestui 90 rublių kasmetinį mokestį.
1910 metais miestui pradėjus ieškoti vietos naujam miesto teatrui, I. Šumanas pasiūlė penkeriems metams išnuomoti Vasaros teatrą su sąlyga, kad miestas savo sąskaita perstatys jį į Žiemos teatrą, ir jau buvo davęs užsakymą architektui A. Kleinui, kuris pažadėjo tai atlikti už 25 000-30 000 rublių. Tačiau miesto valdyba ir dūmą šio pasiūlymo nepriėmė (...). 1917 metais vokiečių kareiviai nugriovė medinį teatro pastatą.

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt