Gatvių paieška

Pvz. Savanorių
Seniūnijos
Seni Vilniaus vaizdai

Didžioji g. 1


Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Didžioji g.
Išsamiau apie Didžioji g.

Vilnius, Didžioji g. 1, sena nuotrauka

Adresas, vieta, apylinkės: Didžioji g. 1, Didžioji g. 2, Didžioji g. 4, Pilies g., Pilies g., Pilies g.
Metai: 1944
Autorius: Bulhakas J.
Nuotraukos ID: 1709

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Didžioji g. | Pilies g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

127. FRANKO NAMAS, gotikos, baroko, klasicizmo bruožų turintis pastatas (AtR 28, IR 24); gyv. namas, kuriame gyveno Vilniaus un-to profesoriai, buvo apsistojęs Stendalis. Iš r. jį riboja Gorkio g., iš š. Senasis skg., iš v. ir p. pusės glaudžiasi kiti kvartalo pastatai. Namą sudaro 6 korpusai, supantys netaisyklingo plano kiemą. Rytų (Gorkio g. ir Senojo skg. sandūroje) ir š. vakarų korpusai (prie Senojo skg., tarp v. ir š. korpusų) turi gotikos liekanų. S. korpusas barokinis, yra mūrinės tvoros tęsinys. P. r. korpusas baroko, p. — klasicizmo laikotarpio. Ties skersgatvio posūkiu š. v. korpusas šiek tiek, o aukšta mūrinė tvora stipriai išlenkta.

R. ir p. r. korpusai triaukščiai. Rytinis į v. platėja. Jo patalpos išdėstytos netaisyklingai. Kiti korpusai dviaukščiai. Š. korpuso patalpos išdėstytos simetriškai, dviem eilėmis, kitų viena per visą korpuso plotį. Dalis p. korpuso patalpų išdėstyta anfiladiškai. Į I aukšto butus patenkama iš kiemo, į parduotuves — iš gatvės, į II aukšto butus — per laiptines korpusų viduje. Dauguma rūsių su cilindriniais, kai kurie su kryžminiais skliautais. Dauguma r. ir š. korpusų I aukšto patalpų turi cilindrinius su liunetėmis ir kryžminius skliautus, II ir III aukštų lubos visur lygios. Įvažiavimą iš Gorkio, g. dengia kryžminis, iš Senojo skg. — lėkštas cilindrinis skliautas. Pamatai lauko akmenų, vietomis su plytų užpildu, sienos plytų mūro, tinkuotos. Stogai dengti čerpėmis.

R. korpuso pagr. (r.) fasadas sukurtas klasicizmo laikotarpiu. Puošniausias II aukštas; jo langai su apvadais ir segmentiniais frontonėliais (sandrikais), kurių timpanuose yra reljefiniai vainikai. I ir II aukštą skiria meandrinio ornamento juosta. Š. kampas rustuotas, įvažiavimo anga su dorėniniais piliastrais, antablementu ir reljefinėmis girliandomis. Visą korpusą juosia platus karnizas su dantukais. Korpuso kiemo frontoną skaido įvairaus aukščio nišos.

XVI a. pr. dabartinio namo vietoje stovėjo keli mūriniai, galbūt ir mediniai pastatai, priklausę įv. savininkams. 1534 Sofija Goštautienė medinį namą prie Švarco (dab. Senojo) skg., stovėjusį tolokai nuo Didžiosios (dab. Gorkio) g., padovanojo savo tarnui Galiui. 1549 šis namas priklausė dominikonams. Jie jį pardavė Žygimantui Augustui. Pastarasis 1558 nusipirko gretimą mūrinį namą ir abu padovanojo Vilniaus pilininkui Jopui Preitusui. Sis juos sujungė su kitais savo pastatais. 1586 namą įsigijo LDK kardininkas Chaleckis. 1594 jis nusipirko dar gotikinį mūrinį namą, stovėjusį dab. r. korpuso vietoje. Manoma, jog sklypo dalyje, kur šiuo metu yra mūrinė tvora, buvo 2 namai, greičiausiai mediniai. Tuo metu pastatas turėjo būti kampinio plano (jei tai buvo dab. š. korpusas, tai kiek trumpesnis nei dabar). Dab. š. v. korpusas turėjo būti kiek mažesnis. Sklypo v. gale galėjo būti medinių ūk. pastatų. 1610 namas smarkiai nukentėjo nuo gaisro. Manoma, jog visi Chaleckio įpėdinių pastatai 1612 vėl buvo sujungti į vieną. 1612—19 savininkas kun. Eustachijus Valavičius namą suremontavo ir praplėtė. 1619 mūrinį namą ir kiemą su daržu nusipirko Melchioras Eliaševičius, o 1636 visa tai atiteko jėzuitams. Manoma, jog jie XVII a. pab.—XVIII a. I pusėje pastatydino: mūrinę tvorą prie Senojo skg., ją tęsiantį š. korpusą iki š. v. (buv. gotikinio) namo ir p. korpuso r. dalį. 1748 gaisras pastatą apnaikino. Panaikinus jėzuitų ordiną (1773), namą valdė įv. savininkai. 1790 būta 26 kambarių, 10 nuomojamų butų, keletas parduotuvių, pagalbinių pastatų. XVIII a. pab.—XIX a. pr. galutinai susiformavo plano ir tūrių struktūra: baigtas p., pastatytas v. korpusas, užstatytas r. korpuso III aukštas. 1804 namas atiteko Vilniaus un-tui. 1807 archit. Mykolas Šulcas jį pritaikė un-to profesorių butams. Viename kiemo korpusų veikė prof. Izidoriaus Veiso grafikos studija. 1804—23 čia (r. korpuso II aukšte) gyveno med. profesorius Jozefas Frankas. Į Vilnių 1804 atsikėlė iš Vienos su tėvu med. profesoriumi Johanu Peteriu Franku (1745—1821). 1804—23 Vilniaus un-te dėstė patologiją ir spec. terapiją. Nuo 1805 vadovavo savo tėvo Vilniuje įsteigtai klinikai. Jozefo Franko iniciatyva buvo įkurta Vilniaus med. d-ja (1805), Motinystės in-tas (1809), Vakcinacijos in-tas, Patologinės anatomijos muziejus, ambulatorija. Jis daug prisidėjo prie medicinos dėstymo Vilniaus un-te tobulinimo. Paskelbė darbų apie gyventojų sergamumo ir mirštamumo statistiką, geogr. sąlygų įtaką žmonių sveikatai. Svarb. veikalas „Praktiški medicinos patarimai" (1811—43). Parašė „Atsiminimus" apie Lietuvos kultūrinį ir socialinį gyvenimą (lenk., 1913). Profesorius buvo gerai žinomas Vilniaus gyventojams, jo bute lankydavosi dėstytojai ir studentai, artistai ir literatai, todėl ir visą namą imta vadinti Franko namu.

1812.VI—VII čia buvo apsistojęs Prancūzijos kariuomenės intendantas Anri Mari Beilis (vėliau rašytojas Stendalis). Kartu name įsikūrė Prancūzijos kariuomenės iždinė, Franko bute gyveno vyriausiasis tos kariuomenės iždininkas.

Manoma, jog šiame name 1811— 1832 gyveno skulptorius Kazimieras Jelskis. Tuo metu jis dėstė (1811— 1826) Vilniaus un-te (nuo 1816 skulptūros katedros vedėjas, profesorius). Siuo laikotarpiu sukūrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios (dab. „Kronikos" kino teatras) portiko timpano bareljefą, daugelį alegorinių bareljefų, 3 bažnyčios frontono skulptūras, antkapinių paminklų (Jeroni-. mo Stroinovskio Vilniaus šv. Jono bažnyčioje, Mykolo Remerio ir jo žmonos Trakų bažnyčioje), biustų (Andriaus ir Jono Sniadeckių, Eustachijaus Tiškevičiaus, .Martyno Počobuto, Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, M. ir A. Remerių, Juliano Nemcevičiaus Ursino). Parašė studiją ,,Apie architektūros, skulptūros ir tapybos ryšį" (1822).

1823—38 šiame name gyveno biologas, chemikas, medikas, filosofas, med. ir filos. daktaras Andrius Sniadeckis. Tuo metu jis Vilniaus un-te dėstė chemiją: 1797—1832 šio un-to profesorius, 1827—32 terapijos katedros ir klinikų vedėjas. 1832—38 dirbo Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje. Sniadeckis — žymus, Vilniaus visuom. gyvenimo veikėjas, žrn. „Dziennik Wilenski" redaktorius ir bendradarbis (anksčiau ir 1815—30).

Apie 1824 namas remontuotas ir greičiausiai tada įgavo fasadų apdailą, išlikusią iki šių dienų. 1842 atiteko Baltarusijos švietimo apygardai, jame buvo įrengta uždaras Pedagogikos muziejus ir butai. Dabar I aukšto patalpose prie Gorkio g. yra parduotuvės, kitur — butai.

L: Galaunė P. Vilniaus meno mokykla (1793—1831). — K., 1928; Bantkonienė M. Franko namai. — Mokslas ir gyvenimas, 1971, Nr. 5; Mačiulytė-Kasperavičienė A. Franko namai. — Kn.: Vilniaus universiteto rūmai. V, 1979, p.38—39. Vytautas Levandauskas. Rita Stiazdūnaitė, Apolonija V ai Juškevičiūtė
Kiti seni Vilniaus vaizdai


Vilniaus katalogas   Įmonės įtraukimas   Kontaktai