Kalvarijų g.

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Kalvarijų g.
Išsamiau apie Kalvarijų g.



Adresas, vieta, apylinkės: Kalvarijų g., Upės g., Vilniaus g.
Metai: 1939
Nuotraukos ID: 1660

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Kalvarijų g. | Upės g. | Vilniaus g. | Visame mieste


Aprašymas: "Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915",LNM,2005, psl.535:

Žaliasis tiltas. Pirmasis Žaliasis tiltas buvo pastatytas 1536 metais, vėliau buvo daug kartų atstatomas. 1766 (1796 ?) metais vėl jį perstatė ir nudažė žaliai. Nuo tada prigijo Žaliojo tilto pavadinimas. 1812 metais tiltas sudegė, po to daug kartų remontuotas, paskutinį kartą 1887 metais (A. H. Kirkor, Przevvodnik po Wilnie, s. 68-71). Visą laiką nuo 1536 iki 1853 metų už pervažiavimą tiltu buvo imamas mokestis, kurio dalis ėjo Šv. Jokūbo ligoninės išlaikymui ir tilto remontui (...).
Vilniaus gubernijos vykdomasis komitetas 1888 metais, pripažinęs avarinę Žaliojo tilto būklę, pasiūlė miesto dūmai (nors tiltas priklausė apskrities valdybai) dalyvauti naujo geležinio tilto per Nerį statyboje. Vilniaus gubernijos valdybos apskaičiavimu, tiltas turėjo kainuoti 120 000 rublių. Miestas, neturėdamas tiek pinigų, įsipareigojo padengti pusę būsimo tilto kainos. Vilniaus gubernijos valdybos technikai inžinieriai M. Prozorovas ir L. Vineris turėjo apžiūrėti vietove ir išrinkti vieną iš trijų galimų tilto statybos vietų - vietoje senojo tilto, ties Boguslavskio skersgatviu (dabar Radvilų g.) ir ties grafo Tiškevičiaus namu (dabar Žygimantų ir T. Vrublevskio gatvių sandūra). Jie pasiūlė tinkamiausią - ties grafo Tiškevičiaus namu. Tačiau 1890 metais vis dar nebuvo išrinkta naujo tilto vieta (...).
Naujas metalinis tiltas buvo pastatytas 1893-1894 metais vietoje senojo Žaliojo tilto ties Šnipiškėmis ir pavadintas Rusijos imperatoriaus Aleksandro III vardu. Projektą parengė N. Belieliubskis. 1894 m. rugpjūčio 20 d. buvo nudažytos visos naujojo tilto dalys, baigiama kloti danga ir ardoma vidurinė akmeninė atrama (...), spalio mėnesį buvo atlikta techninė apžiūra ir jis išbandytas (...). Tiltas kainavo 201 733 rublius (...). 1915 m. rugsėjo 5 d. traukdamasi rusų kariuomenė bandė tiltą susprogdinti (Wladyslaw Zahorski, Przewodnik po Wilnie, 1927, s. 80-81). Tilto išlaikymui kasmet buvo skiriama 1500 rublių, didesni remontai kainavo daugiau, pavyzdžiui, 1908 metais keitė kelio danga, tilto santvarų kniedės, kurias pagamino P. Vileišio metalo įmonė, 1907 metais jai sumokėta 468 rublių, 1908-aisiais - 2500 rublių (...).
1897 metais buvo tvarkomi privažiavimai prie tilto nuo Kalvarijų gatvės pusės, pažemintas gatvės nuolydis, palei privačius namus gatvės kraštuose laikinai buvo paliktos atkalnės. Platinant gatve reikėjo pažeminti šaligatvius, todėl buvo sutvirtinti privačių namų pamatai (...). Šlaitas prie Neries upės ties Šv. Rapolo bažnyčia buvo labai status ir siauras, 1901 metais miesto valdyba skyrė 2000 rublių, kad būtų padarytas toje vietoje tinkamas nuolydis; kitoje upės pusėje, ties Šv. Jokūbo bažnyčia, turėjo būti įrengta vandens saugykla gyventojams ir gaisrininkams. 1907 metais kairioji Kalvarijų gatvės pusė jau buvo išplatinta, dešiniojoje dar liko nesutvarkyti šlaitai ir nesutvirtinti gyvenamųjų namų pamatai. 1912 melais buvo pakeltos ir sutvarkytos tilto prieigos nuo Vilniaus gatvės pusės.

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt