Katedros a.

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Katedros a.
Išsamiau apie Katedros a.



Adresas, vieta, apylinkės: Katedros a., Universiteto g. 14
Metai: 1904
Nuotraukos ID: 1069

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Katedros a. | Universiteto g. | Visame mieste


Aprašymas: L.Laučkaitė, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, baltos lankos, Vilnius 2002, psl. 88-89:

Paminklas Jekaterinai II
M. Antokolskis nuolat grįždavo namo į Vilnių, tačiau jame nepasiliko gyventi. Jam buvo užsakytas Jekaterinos II paminklas, tos pačios imperatorės, kuri pradėjo žydų persekiojimą Rusijoje, nubrėždama jų sėslumo ribą. Tai buvo vienas iš nedaugelio skulptoriaus sukurtų paminklų, kurį jis dirbo 1900-1901 m. Paryžiuje, dėl jo nesyk lankėsi gimtinėje. Šių apsilankymų metu bendravo su A. Žirkevičiumi, kartu vaikščiojo po miestą, pasakojo apie savo svajonę - nusipirkti namus Pohu-liankoje (dab. J. Basanavičiaus g.) ant kalno, su vaizdu į miestą apačioje. Ši svajonė taip ir neišsipildė, o Jekaterinos II paminklas buvo pastatytas Katedros aikštėje 1903 m., jau po skulptoriaus mirties. Turint galvoje, kad „Rusija buvo vienintelė šalis Europoje, kur antisemitizmas buvo oficiali vyriausybės politika, keistai atrodo, jog imperatorės paminklas buvo užsakytas žydų skulptoriui. Ar šis faktas byloja apie išskirtinę Vilniaus padėtį Rusijos imperijoje, susijusią su pakantumo ir tolerancijos žydams tradicija?
O gal būta ir kitų priežasčių? Politine prasme tai buvo Rusijos imperijos valstybingumą Lietuvoje teigiantis kūrinys: paminklas imperatorei, kuriai valdant Lietuva buvo prijungta prie Rusijos. Lenkiškoji ir lietuviškoji Vilniaus visuomenė jį sutiko priešiškai, ignoravo iškilmingą jo atidarymą10, o dalyvavusius jame dvarininkus paniekinamai praminė „katariniažais". Taigi sumanymas užsakyti žydų skulptoriui Lietuvoje nekenčiamos imperatorės paminklą galėjo būti ir caro valdžios būdas kiršinti tautas.
Pagal meninę vertę tai buvo tipiškas XIX a. monumentalistikos pavyzdys, tradicinės kompozicijos ansamblis - figūra visu ūgiu ant aukšto postamento, apačioje puslankiu išriesta ažūrinė tvorelė, kraštuose užbaigta heraldiniais dvigalviais ereliais, tupinčiais ant rutulių. Stovyla pompastiška, kūrinys akademiškas, ne itin originalus, palyginti su kitais skulptoriaus darbais. Tačiau tai buvo profesionaliai, kokybiškai atliktas paminklas (bronza išlieta Paryžiuje, postamento akmuo atgabentas iš Abervilio, Anglijos), apie kurį Paryžiaus dailės akademijos prezidentas Paulis Dubois, apžiūrėjęs jį dailininko dirbtuvėje, teigė, kad „visos jo dalys nuostabios". Šiaip ar taip, tai buvo žymiausio XIX a. antros pusės Rusijos skulptoriaus paminklas, sukurtas specialiai Vilniui, kuriame beveik nebuvo monumentaliosios skulptūros.


"Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915",LNM,2005, psl.527:

Jekaterinos II paminklas ir skveras. 1901-1904 metais Katedros aikštėje buvo pastatytas Rusijos imperatorės Jekaterinos II paminklas, stovėjo iki 1915 metų. Projekto autorius Markas Antokolskis. 1899 metų pradžioje buvo gautas caro leidimas paminklo statybai. 1900 m. balandžio 22 d. miesto dūmą priėmė nutarimą dėl skvero jrengimo ir Jekaterinos II paminklo statybos Katedros aikštėje (...), o 1900 m. birželio 26 d. buvo nuspręsta nuo 1901 metų į Lukiškes iškelti pavasario muges ir parodas (...).
Statybų metu Katedros aikštė buvo aptverta aukšta medine tvora. Ovalo formos skverą apželdino ir sukomponavo žinomas mokslininkas sodininkas Jozefas Pavlovičius, jį konsultavo Anlokolskis. Skveras buvo įrengtas 1902 metų geguže. Likusiai Katedros aikštės daliai sutvarkyti miesto dūmą skyrė 646 rublius iš atsarginio miesto kapitalo, už juos 1903 metais aplink skverą buvo pakloti granito šaligatviai (...).
Paminklą planavo pastatyti 1901 metais, tačiau darbai užsitęsė, nes vandeningoje vietoje reikėjo pastatyti tvirtus pamatus. Buvo iškasti Šeši šuliniai, kuriuos išmūrijo plytomis ir akmenimis, užpildė betonu, o virš susidariusių skliautų išbetonavo aikštele. Visus tarpus užpildė žemėmis ir statybinėmis medžiagomis, pamatai buvo baigti 1901 m. rugsėjo l d.
1901 metų lapkritį iš Paryžiaus atvažiavęs Antokolskis apžiūrėjo pamatus ir pritarė darbams. Buvo planuota 1902 metų pavasarį pakloti granito pagrindą ir pastatyti patį paminklą, tačiau Antokolskiui mirus (1902 m. birželio 26 d.) darbai kurį laiką buvo sustoję. Prancūzijoje lietą bronzinę skulptūrą atvežė 1903 metų balandį, granito dalis iš Anglijos - geguže.
1903 m. rugpjūčio 15 (28) d. paminklas buvo baigtas. Priekiniai paminklo laipteliai buvo šviesiai rausvo poliruoto marmuro, paminklą juosė meninė bronzinė tvorelė, sujungta granito stulpeliais, tvorelėje buvo įkomponuoti Jekaterinos II inicialai ir karūna su užrašu, tvorelės kraštuose ant granitinių kolonų buvo dvigalviai ereliai (...). Skveras buvo aptvertas metaline tvora, pagaminta Kauno karo tvirtovės metalo dirbtuvėse (kainavo 4255 rublių). 1904 metų vasarą miesto dūmą paskyrė 316 rublių keturiems elektriniams žibintams prie paminklo įrengti ()Kypnanbi, 31 HK);IH 1904, N" 18, c. 38). Paminklo atidarymo iškilmės įvyko 1904 m. rugsėjo 10 (23) d. 1909 metais Katedros aikštėje aplink skverą buvo pakloti asfalto šaligatviai (...).

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt