Didžioji g. 4

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Didžioji g.
Išsamiau apie Didžioji g.



Adresas, vieta, apylinkės: Didžioji g. 4, Pilies g. 38, Pilies g. 40
Metai: 1944
Autorius: Bulhakas J.
Nuotraukos ID: 1639

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Didžioji g. | Pilies g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

142. CHODKEVIČIŲ RŪMAI, vėlyvojo klasicizmo formų ir tūrių pastatas (AtR 32, IV 15), formavęsis gotikos ir renesanso laikotarpiu, su vertingais ampyrinės interjero puošybos fragmentais; rūmuose nuo 1940 ir vėlesnių metų gyveno nemaža Vilniaus un-to darbuotojų, tarp jų P. Pakarklis, A. Rimka, V. Seze-manas, P. Šivickis, J. Vabalas-Gudaitis. A korpusai išsidėstę per visą kvartalo plotį tarp Bokšto ir Gorkio g. ir uždaro pastarosios perspektyvą, žiūrint nuo Gedimino aikštės. Į š. nuo rūmų yra trikampė aikštelė, susidariusi Bokšto ir Gorkio g. sandūroje, ir Piatnicos cerkvė. Pagr. (v.) fasadas kiek lenktas. Jis išeina į Gorkio g. Pietuose prie v. korpuso šliejasi triaukštis pastatas. Prie Bokšto g. stovi stačiakampio plano oficina ir š. r. korpusas, jų pagr. (r.) fasadai yra ištisinėje Bokšto g. fasadų eilėje. Oficina su kitais korpusais supa erdvų, uždarą, netaisyklingo plano kiemą, įvažiavimais sujungtą su abiem gatvėmis. V. korpusas su 2 fligeliais, U raidės plano. Š. pusėje (tarp š. r. korpuso ir š. fligelio) yra trikampio plano korpusas su laiptine, išsikišusia į kiemą. Rūmai triaukščiai, tik oficina dviaukštė. Į rūmų patalpas patenkama iš kiemo, įvažiavimų, į keletą — iš Gorkio g. Oficinos patalpos išdėstytos 2 eilėmis, kitos — įvairiai; dalis kambarių pereinami. Gorkio g. išliko gotikinių rūsių, iš dalies rekonstruotų renesanso laikais. Šiaurinė v. korpuso siena taip pat yra gotikinė. Pamatai akmenų, sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsiai, v. įvažiavimas ir v. korpuso I aukšto patalpos su cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Stogai dengti čerpėmis.

Vėlyvojo klasicizmo formų fasaduose vyrauja horizontalios linijos. Pagr. fasado vid, dalis kiek išsikišusi: ją paryškina frontonas ir II aukšto balkonas. Po balkonu yra įvažiavimo anga. I aukštą skaido rustai ir pusapskritės arkinės nišos su stačiakampiais langais. Aukštus II aukšto langus juosia apvadai su tiesiniais, o vidurinės dalies — trikampiais sandrikais. III aukšto langai t. p. su apvadais, po jais — stačiakampės nišos. Pastogę juosia karnizas su modiljonais. Aukštus skiria tarpuaukščių juostos. V. korpuso š. fasadas beveik toks kaip pagrindinis. Visuose v. korpuso fasaduose yra po žemą frontoną su elipsiniu ar pusapskričiu langu timpane; frontonų karnizai su modiljonais.

V. korpuso ir fligelių kiemo fasaduose kartojami pagr. fasado puošybos elementai: pirmieji aukštai rus-tuoti, juose yra pusapskritės arkinės nišos su stačiakampiais langais, II aukšto langai su tiesiniais sandrikais. Pastogės karnizai su modiljonais.

Pagr. fasado centre esančio balkono tvorelė papuošta ampyrui būdingais vainikais, sukryžiuotomis strėlėmis. Metalinius balkonus laikančių gembių galai pasibaigia skulptūrinėmis vyro ir moters galvutėmis. II aukšto interjerą puošia ampyro stiliaus polichrominė tapyba augaliniais ir kt. motyvais. Sienos dekoruotos klasicistiniais lipdiniais. Krosnis puošia reljefinis dekoras.

Oficinos kiemo fasadas irgi vėlyvojo klasicizmo stiliaus — simetriškas. Vid. dalyje turi keturių dorėni-nių kolonų portiką (tokių pagalbinių ir kartu respektabilių pastatų, stovinčių uždarame kieme, Vilniuje nedaug). Oficinos Bokšto g. fasado I aukštas rustuotas, stačiakampiai langai išdėstyti nišose su segmentinėmis arkomis. II aukšto langai su apvadais ir tiesimais sandrikais. Visą pastogę juosia platus karnizas. Triaukštis š. r. korpusas su p. dalyje esančiu įvažiavimu iš Bokšto g. — santūraus de-koio: gatvės (r.) fasadą horizontaliai dalija 5 juostos. Pastogę juosia karnizai.

Rūmų vietoje jau XVI a. prie Didžiosios {dab. Gorkio) gatvės stovėjo namas. 1611 Chodkevičiai įsigijo Kas-pero Ševco namą, 1619 — vad. „Kamienica "VVolmiriska", stovėjusį į p. r. nuo Piatnicos cerkves. 1643 išmūryta tvora, vėliau tapo š. fligelio dalimi, r. galas vėliau įjungtas į š. r. korpusą. 1647 įsigyjamas namas, sto-

vėjęs sklypo p. pusėje. XVII a. I pusėje Chodkevičiai sujungė šiuos namus ir pastatė renesansinę p. fligelio dalį. Rūmai 1691 suremontuoti. XVIII a. I pusėje išnuomoti Kučerskiui, vėliau — Pšezdzeckiui. 1754—62 pagal archit. A. Virenerio projektą perstatyti. XIX a. atiteko Puslovskiams. 1808 kiemo pusėje buvo du pagr. korpusui statmeni fligeliai. Šiaurinis buvo trumpesnis, su mediniu priestatu; dab. š. r. korpuso vietoje stovėjo mūrinis pastatas. Apie 1825 rūmai rekonstruoti: paaukštinti iki 3 aukštų, pailginti abu fligeliai, pastatyta oficina. Susidarė uždaras kiemas. Nuo tada rūmų tūriai beveik nesikeitė. 1834 rūmai atiteko Medicinos-chirurgijos akademijai, čia buvo įrengtas studentų bendrabutis, 1841 įsikūrė Baltarusijos (vėliau Vilniaus) švietimo apygarda, Vilniaus cenzūros komitetas, įrengta butų; erdvios patalpos suskaidytos. 1850—55 kieme pastatytas šiaurinis trikampio plano korpusas (jame buvo ratinė, vėliau — butai), nugriauta II aukšto galerija. Rekonstrukcijos autorius Tomas Tišeckis(?). 1919 rūmai atiduoti un-tui; juose įsikūrė studentų klubas, apsigyveno dėstytojų.

Istorikas, teisininkas Povilas Pakarklis 1944—48 gyveno 15 bute. Čia gyvendamas, dėstė Vilniaus un-te (profesorius), buvo baudž. teisės ir baudž. proceso katedros vedėjas, 1946—48 dirbo Ist. in-to direktoriumi. 1946 tapo LTSR MA nariu korespondentu. Parašė kn. „Lietuvių kova prieš kalavijuočius" (1945), ,,Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai", ,,Popiežiai — lietuvių tautos priešai" (abi 1948).

Ekonomistas Albinas Rimka 1941—44 (iki mirties) gyveno 20 bute. Čia gyvendamas, dėstė Vilniaus un-te (profesorius). 1940—41 buvo ek. f-to dekanas. 1941 išrinktas LTSR MA akademiku, jos visuomenės mokslų skyriaus pirmininku.

Taryb. filosofas Vosylius Sezemanas 1940—50 gyveno 24 bute. Čia gyvendamas, dėstė Vilniaus un-te (profesorius), buvo f ilos. katedros vedėjas. Prisidėjo prie un-to atkūrimo po hitlerinės okupacijos. Skaitytų paskaitų pagrindu 1970 išleistas jo darbas „Estetika". Anksčiau buvo neteisingai manoma, jog 1940—50 Sezemanas gyveno Gorkio g. 20 name.

Zoologas Pranciškus Sivickis 1940—61 gyveno 17 bute. Čia gyvendamas, dėstė Vilniaus un-te (profesorius), buvo jo histologijos ir embriologijos katedrų vedėjas (1941— 1948), Žemės ūkio in-to vyr. moksl. bendradarbis (1948—52), dirbo Gyvulininkystės ir veterinarijos in-to parazitologijos laboratorijoš vedėju (1952—56), Biol. in-to zool. sektoriaus vadovu (1956—59), Zoologijos ir parazitologijos in-to direktoriumi (1959—60), Šio in-to bestuburių zoologijos sektoriaus vadovu (1960— 1968). 1£45 tapo LTSR nusipelniusiu mokslo veikėju, 1947 — biol. mokslų daktaru, 1956 — LTSR MA akademiku. Sukūrė naują Lietuvoje mokslo šaką — dirvožemio zoologiją. Parašė kn. ,,Parazitų "apibūdinimas" (1956; LTSR valst. premija 1959), ,,Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas" (1960).

Pedagogas, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis 1944—55 (iki mirties) gyveno 6 bute. Čia gyvendamas (1944—51), dėstė Vilniaus un-te (profesorius), buvo pedagogikos (1944— 1947), pedagogikos ir psichologijos katedros (1947—51} vedėjas.

Iki 1981 rūmuose iv. metu gyveno profesoriai Juozas Baldžius, Dzidas Budrys, Ignas Jonynas, Vladas Jurgutis, Povilas Snarskis ir kiti. Pagr. (v.) korpuse buvo vaistinė, parduotuvė, butai, oficinoje — Aukštųjų mokyklų poliklinika (1949—66). Pagal archit. Aušros Sidaraitės 1981 projektą rūmai restauruojami; atstatomos š. v. dalies I aukšto patalpų barokinės erdvės su atviromis arkomis, klasicistinis interjeras; pastatai pritaikomi restoranui ir butams. Interjero restauracijos autorius Jonas Zibolis. Pav.

L: Mačiulytė-Kasperavičienė A. Chodkevičių rūmai. — Kn.: Vilniaus universiteto rūmai. V., 1979, p. 40—41. S: PKIA, f. 2, b. 484—42 (Lipakovienė S., Sidaraitė A.r XVI—XIX a. paminklų, gyv. namų Vilniuje, Gorkio g. 46, Bokšto g. 5, detalūs archit tyrimai); f. 5, b. 908, Ip. 1—27 (Racevičienė J., Gyv. namas Vilniuje, Gorkio g. 46); b. 1103, Ip. l—133 (Jarmalavičienė R, Gyv. namo Vilniuje, Gorkio g. 46, archit. tyrimai). Vytautas Levandauskas

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt