Adomas Dambrauskas-Jakštas

Adomas Dambrauskas-Jakštas (tikrasis vardas Aleksandras Dambrauskas, 1860 – 1938) – Lietuvos filosofas, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas.

1872–1880 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1880–1881 m. studijavo Peterburgo universiteto Matematikos-gamtos fakultete. 1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 m. įšventintas kunigu, tų pačių metų lapkričio 21 d. paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. [1]

1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, 1900 m. – Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio sekretoriumi.

1902 m. išvyko profesoriauti į Peterburgo dvasinę akademiją. 1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją. 1914 m. pakeltas į prelatus.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją (LKMA), buvo jos pirmininkas, nuo 1933 m. – akademikas. 1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Palaidotas šalia Kauno arkikatedros bazilikos.

Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais: „Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos: „Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos: „Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais.

Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt-šypt“ (1931) ir kt.

Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“. [2]

Kūriniai:

Pikto problema, 1935;
Aukščiausiasis gėris, 1937.

Raštai:

Raštai. I tomas, 1995 m., Mintis;
Raštai. II tomas, 1996 m., Mintis;
Raštai. III tomas, 1997 m., Mintis.

Vilniuje yra A. Jakšto gatvė.

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

Kitos gatvės Naujamiesčio seniūnijoje

Daugiau...