Austėja

Austėja lietuvių mitologijoje – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja.

Pirmą kartą Austėją XVI a. paminėjo Jonas Lasickis žemaičių dievų sąraše De diis samagitarum (1580 m.). Jis Austėją vadino bičių deive (apum est dea), kurios šaukdavęsi ypatingai bičių spiečiaus metu.

Austėjos vardas siejasi su žodžiais „austi“, „ausyti“, t. y. greitai skraidyti, šen bei ten bėgioti, audinėti, rinkti medų, austi korius, į kuriuos bitės krauna medų ir augina perus.

Manoma, kad pirminė žodžio „audėja“, „audimas“ reikšmė sietina ne su audeklo audimu, o su bičių korių audimu. Kaip bitės audžia korius, taip vorai – voratinklius. Vienoje mįslėje sakoma: „Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir nyčių“ (bitė korį lipdo).

Manoma, kad iš pradžių Austėja turėjo bitės pavidalą, po to – žmogaus. Bitėms buvo teikiama tokia pat pagarba kaip ir jų deivei Austėjai. Bitės ir medžiai, kuriuose jos gyveno, laikyti šventais.

Austėja globojo bites, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams. Kartais gretinama su žemės deive Žemyna – augalijos deive, teikiančia bitėms žiedus. Teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi. Bitėms spiečiant, žemaičiai prašydavo Austėjos, kad tranų į avilius neleistų, kad daugiau bitelių iš kitur į avilius sueitų.

Austėja buvo Bubilo žmona. Anot A. J. Greimo, Austėja ir Bubilas yra opozinė pora, kurioje Austėja - kultūrinis aspektas, o Bubilas - griaunantis ir jai trukdantis.

Vilniuje yra Austėjos gatvė.

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

Kitos gatvės Verkių seniūnijoje

Daugiau...