S. Daukanto a. 3

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: S. Daukanto a.
Išsamiau apie S. Daukanto a.



Adresas, vieta, apylinkės: S. Daukanto a. 3
Metai: 1935
Nuotraukos ID: 873

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: S. Daukanto a. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

203. MENO DARBUOTOJŲ RŪMŲ ANSAMBLIS, Vyskupų rūmų ansamblis, Gubernatūros rūmų ansamblis, vėlyvojo klasicizmo (vyrauja ampyras) statiniai ir parkas (AtR 45, IV 27). Ansamblis išsidėstęs lėkštos įkalnės papėdėje, statiniai juosia didelį vidaus kiemą. V. pusėje yra 1,5 ha dydžio parkas, aptvertas mūro tvora. Iš š. pusės yra Kutuzovo aikštė ir Stuokos-Gucevičiaus gatvė, iš r. pusės — Universiteto gatvė, iš p. pu: sės, aukštesnėje terasoje, — kiti didelio kvartalo pastatai, iš v. pusės — Paleckio gatvė. Svarbiausias ansamblio pastatas — rūmai; jie dominuoja Kutuzovo a. kompozicijoje. R. pusėje prie rūmų šliejasi 2 namai, ribojami Universiteto g. (Nr. 6, 8). Kiti pastatai — kordegardija, buv. arklidės, sandėliai — stovi kvartalo vidinėje dalyje. Vidaus kiemas simetriškas. Ryškios kompozicinės ašies viename gale yra kordegardijos portikas, kitame —• vidurinis rūmu rizalitas su kolonada. Prie kordegardijos korpusų iš abiejų pusių prieina kiemą juosiančios kolonados. Aplinkui - netaisyklingų planų ūk. kiemeliai. 1387 Jogaila dovanoj o sklypą Vilniaus vyskupui Andriui. Šis netrukus pasistatydino rūmus. XVI a.— XVII a. pradžios Vilniaus planuose ir panoramose jie vaizduojami su apskritais kampiniais bokštais. XVII a. vid. rūmai buvo rekonstruoti. Rekonstrukcijai vadovavo archit. Jurgis Ertlis (mūrininkų ir dailidžių cecho magistras). 1795 rūmuose įsikūrė generalgubernatorius. 1804 pagal archit. Karolio Sildhauzo projektą rūmų v. pusėje pristatyta cerkvė. 1824—32 rūmai rekonstruoti pagal rusų klasicizmo architekto Vasilijaus Stasovo 1819 projektą. Darbams vadovavo archit. Karolis Podčašinskis. Paaiškėjus, kad suprojektuoti rūmai užtvertų Vyskupų (dab. Universiteto) gatvę, Stasovo nurodymu, 1827 buvo nugriauti un-to pastatai prie gatvės; un-to bibliotekos kiemas tapo atviras. Buvo pastatyta kordegardija su vienaukščiais korpusais, kiemo kolonados, ketveri vartai, tvora. Priešais rūmų pagr. fasadą buvo įrengtas nedidelis pusapskritis sodelis, apjuostas ketaus tvorele (panaikinta 1940). Rūmų interjero lipdyba, kuriai vadovavo dailininkas Vincas Smakauskas ir P. Bizinis, truko iki 1834. Rūmai remontuoti 1848, 1877 ir 1899—1903. Prie kiemo r. rizalito 1903 pastatyta laiptinė, 1972—76 rūmai restauruoti pagal archit. Romualdo Kazlausko projektą. 1985 rekonstruota (pritaikyta kino salei) ir priderinta prie visų rūmų buv. cerkvės patalpa, Pav.

203a. RŪMAI yra vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus. Dviaukščiai, stačiakampio plano, su 3 rizalitais, išsikišusiais tiek aikštės, tiek kiemo pusėn. Pusrūsio ir I aukšto patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, II aukšto patalpos pereinamos. Pusrūsyje ir kai kur I aukšte yra cilindriniai skliautai (likę iš vyskupų rūmų). Stogas lėkštas, dengtas skarda.
Aikštės ir kiemo fasadai beveik lygiaverčiai, abu reprezentaciniai, skirtingos kompozicijos. Rūmuose nėra ryškaus portalo, įėjimai paprasti. Aikštės pusėje rizalitus jungia balkonus laikančios kolonados. Ryškūs karnizai suteikia fasado proporcijoms horizontalumo. Šoniniuose rizalituose yra lėkšti trikampiai frontonai, viduriniame — neaukštas parapetas. Kolonadai pirmą kartą Vilniuje panaudotas dorėninis orderis su kaneliūromis. I aukštas rustuotas. Stačiakampius rizalitų langus pabrėžia trikampiai sandrikai ir apvadai. Vidurinio rizalito langai išdėstyti tankiau, Iš kiemo pusės šoniniai rizalitai išsikišę labiau už vidurinį, turintį jonėninio orderio kolonadą su balkonu. Fasadus puošia lipdiniai: susipynę vainikai, skydai, augalinė ornamentika.
Ypač meniški II aukšto patalpų interjerai: Baltosios, Raudonosios, Žaliosios, Kesoninės salių, svetainės, fojė, Sienas ir lubas gausiai puošia sudėtingi gipso lipdiniai. Darnios interjerų spalvos. Puošniausia — Baltoji salė. Kesoninė salė yra buvusi Vyskupų rūmų pagr. salė. Pusrūsyje yra Vyskupų rūmų restauruotų fragmentų: cokolio rustika, bokštų sienos. Pav.
1800—01 ir 1809—11 rūmuose gyveno Lietuvos generalgubernatorius Michailas Kutuzovas. Trečią kartą jis čia buvo apsistojęs 1812. XII. 11—1813.1.3, kai vadovavo Rusijos armijai, persekiojančiai Prancūzijos kariuomenę.
1812.VI.28—VII. 16 rūmuose buvo apsistojęs Napoleonas I. Vilniuje jis organizavo okup. administraciją; susitaręs su Lietuvos bajorais, VILI įkūrė Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją, vadovaujamą Stanislovo Soltano.

203b. ADMINISTRACINIAI PASTATAI yra ansamblio r. pusėje, prie Universiteto g. (Nr. 6, 8). Pirmasis triaukštis, kampinio plano, antrasis dviaukštis, pailgo stačiakampio plano, su rizalitu iš kiemo pusės. Nedidelės patalpos išdėstytos vienapus koridoriaus. Sienos masyvios, plytų mūro, tinkuotos. Daugelis patalpų su cilindriniais skliautais. Stogai dengti skarda.
Pastatų fasadai klasicistiniai, dainių proporcijų, saikingai dekoruoti. Triaukščio pastato II aukšto langai papuošti apvadais. Kai kur vietoje langų yra gilios nišos. Dviaukščio pastato I aukštas rustuotas. Langus puošia sandrikai.
1582 Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila dovanojo Vyskupijos kunigų seminarijai vienaukščius mūrinius namus. Jie keletą kartų degė, buvo atstatomi, didinami. 1774 vysk. Ignotas Masalskis, iškėlęs seminariją, pavedė archit. Laurynui Stuokai-Gucevičiui parengti namų rekonstrukcijos projektą. Statyba vyko 1780—92. 1795 pastatai atiteko generalgubernatoriui. 1804 archit. Karolis Šildhauzas parengė rekonstrukcijos projektą. 1810 rekonstrukcijos projektą parengė archit. Žozefas Pusjė. Nežinoma, ar jie buvo įgyvendinti. Pagal archit. Kazlausko 1977 projektą pastatai restauruoti. Juose įsikūrė koncertinės org-jos.

203c. KORDEGARDIJA, KIEMO KOLONADOS, VARTAI yra vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus {1825— 1832, archit. Stasovas). Visi jie formuoja būdingą klasicistinį kiemą. Kordegardija (sargybos būstinė) — vienintelis tokios paskirties statinys Lietuvoje. Ją sudaro: klasicistinis portikas, abiejuose šonuose prie jo aukšta siena prijungti dviaukščiai korpusai ir ansamblio v. dalyje esantys ūk. pastatai. Kordegardija plytų mūro, tinkuota, perdangos plokščios, stogas dengtas skarda. Korpusų patalpos išdėstytos viena eile, su atskirais išėjimais į kiemą. Portiko frontoną laiko aštuonios dorėninio orderio kolonos, karnizą puošia modil-jonai, frizą —• triglifai. Korpusų II aukšte ritmiškai išdėstyti langai su segmentinėmis sąramomis ir apvadais. Abi Šonines kiemo kolonadas sudaro 8 dorėninės kolonos ir sienelės iš kraštų. Kolonos laiko antablementą iŠ architravo bei karnizo ir žemą parapetą. Tarp kolonų yra metalo tvorelės. Ketveri vartai jungia kolonadas su kordegardija ir rūmais. Jų kompozicija primena triumfo arkas. Pagal Stasovo projektą priešais masyvias atramas turėjo būti skulptūros. Kolonadų karnizo aukštyje vartus horizontaliai skaido siaura brauką. Virš jos, abipus aukštos arkos, yra reljefiniai vainikai su girliandomis. Pav.

(P.320)
203d. PARKAS IR TVORA. Parkas nedidelis, peizažinis, aptvertas 4—5 m aukščio tinkuota plytų tvora. Joje ritmiškai kaitaliojasi iškilūs stulpai ir plokštumos, papuoštos archivoltais. Daugiausia auga klevų, yra liepų, guobų, 9 dideli ąžuolai.
Parko istorija viena seniausių Lietuvoje. 1387.11.17 Jogailos dovanojimo rašte Vilniaus vyskupijai minimas sodas, esantis prie Goštauto sodo, tarp kalvos p. pusėje ir kelio. Didelis sodas, augant miestui, gerokai sumažėjo. XIX a. pradžioje ar-chit. Zozefas Pusjė buvusį barokinį parką pertvarkė į peizažinį. Šiuo metu yra Irenos Daujotaitės ir Irenos Sakalauskaitės paruoštas parko sutvarkymo projektas. Numatoma kamerinių sodo skulptūrų ekspozicija.
L: Budreika E. Buvusieji Masalskio rūmai Vilniuje. — Statyba ir archit-ra, 1970, Nr. 7; Iwaszkiewicz J. Litwa w roku 1812. — Krakow; Warszawa, 1912.

Romualdas Kazlauskas, Kęstutis Labanauskas, Antanas Tyla

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt