Didžioji g. 7

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Didžioji g.
Išsamiau apie Didžioji g.



Adresas, vieta, apylinkės: Didžioji g. 7
Metai: 1921
Autorius: Bulhakas J.
Nuotraukos ID: 1274

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Didžioji g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

132. PACŲ RŪMAI, gotikos, baroko ir klasicizmo pastatas (AtR 30). Stovi Gorkio g. v. pusės ištisinėje namų eilėje, ties trikampės buv. Rotušės aikštės pradžia. Pagr. korpusas platus ir ilgas, netaisyklingo plano, triaukštis; stovi šonu į gatvę. Jo š. dalyje yra įvažiavimas į didelį netaisyklingo plano kiemą. Kiemo š. pusėje stovi dviaukštis pagalbinis korpusas. Didelėje pagr. korpuso dalyje patalpos išdėstytos 3 eilėmis, II aukšte yra salių anfilada (didžioji salė yra virš įvažiavimo, turi įėjimą į balkoną). Yra daugelio patalpų goti kiniai rūsiai; viename jų — židinio su pakriaute liekanos. Rūsius ir I aukštą dengia cilindriniai su liunetė-mis ir kryžminiai skliautai. Rūmų sienos plytų mūro (iš dalies gotikinio), tinkuotos; stogas dengtas skarda. Pagr. (r.) fasadas iš dalies klasicistinis, susideda iš dviejų atskirus pastatus primenančių dalių. S. dalis puošnesnė ir šiek tiek didesnė. Simetrijos ašį, nors ir nelabai ryškią, pabrėžia stačiakampė įvažiavimo anga su sudvejintais piliastrais, II aukšto balkonas ir jo durys su segmentiniu sandriku. I aukštas rūšiuotas (kaip ir p. dalies), stačiakampiai langai nedideli. Aukšti II ir III aukšto langai sudvejinti, papuošti apvadais, II aukšto (beletažo) — dar ir trikampiais sandrikais. Vienodos reljefiškos gembės remia sandrikus ir III aukšto palangių apvadus. Viršuje — karnizas su dantukais ir platus frizas, kurio apatinė juosta pereina į p. dalies karnizą. P. dalies dekoras šiek tiek kitoks. Langai išdėstyti tankiau; I aukšto langai su segmentinėmis arkomis, antrojo — su tiesiniais sandrikais. II ir III aukštų dekorui savitumo teikia langų apvadus paryškinančios palangių plokštumos su reljefais; II aukšte jos sujungtos j vieną palangių juostą. Kiemo fasade yra buvusių barokinių galerijų liekanų.

Brauno atlase įdėtame XVI a. pradžios Vilniaus plane šioje vietoje yra pažymėti triaukščiai Vaivados namai, matyt, pastatyti Trakų vaivados Grigaliaus Astiko. XVI a. pab. sklype stovėjo 2 namai: vienas priklausė Sluškoms, kitas buvo vadinamas Vytauto namu. Sluškų namą 1602 įsigijo kanauninkas Ambroziejus ir įrengė bursą (bendrabutį). 1655, per karą su Rusija, abu pastatai buvo apgriauti. 1673 bursos namą nusipirko Vilniaus kaštelionas, LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas; prieš tai jis buvo pirkęs ir vad. Vytauto namą. Iki 1677 namai buvo atstatyti, sujungti ir tapo puošniais rūmais. Pacui išvykus į karą su Turkija, dalis rūmų buvo išnuomota pirkliams, pajamos ėjo šv. Petro ir Povilo bažnyčios statybai. Matyt, rūmus bus dekoravę tie patys meistrai, kaip ir minėtąją bažnyčią, — skulptorius Pjetras Pertis ir tapytojas Mikelis Arkangelas Palonis. Šie barokiniai rūmai kelis amžius buvo vieni puošniausių Vilniuje. I aukšte gyveno dvariškiai ir tarnai, beletaže buvo ypač puošniai dekoruotos reprezentacinės salės, III aukšte — gyv. kambariai. Rūmų š. dalyje buvo didieji laiptai, jungiantys atviras kiemo galerijas, šalia — sraigtiniai tarnų laiptai. XVIII a. kieme buvo pastatytas š. korpusas, skirtas virtuvei ir pagalbinėms patalpoms, ir p. korpusas su ratine ir arklidėmis. 1775 inventorius rūmus mini kaip apgriuvusius. 1787 po Juozapo Paco mirties jie atiteko Liudvikui Mykolui Pacui, 1790 rūmai buvo sujungti su gretimu namu; tuo metu jie, matyt, buvo atstatyti. 1810 buvo remontuoti (galbūt rekonstruoti) . 1813 inventoriuje aprašomi kaip labai puošnūs. Pagr. fasadas ir tuo metu susidėjo iš dviejų atskirus pastatus primenančių dalių; abiejų vidurinėse dalyse buvo po didelius, puošnius vartus, vieni jų — su 4 kolonų portiku ir balkonu. II ir III aukšte langų buvo tiek, kiek dabar (15 ir 14), I aukšte mažiau (10).

Rūmuose 1688 buvo apsistojęs valdovas Jonas Sobeskis. 1812 pokyliuose dalyvavo Rusijos imperatorius Aleksandras I, vėliau, tais pačiais metais Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. 1822 čia vyko filaretų posėdžiai.

1830 rūmai remontuoti. Kai po 1831 sukilimo Liudvikas Mykolas Pacas pabėgo į Ameriką, rūmai su visu Paco turtu buvo konfiskuoti. 183? jie atiteko kariniam štabui ir 1839—41 buvo rekonstruoti pagal caro patvirtintą inž. kapitono Grun to projektą. Buvo užmūryti pagr. fasado p. dalies vartai ir jų vietoje padarytas langas ir niša. Daugiau nu kentėjo interjeras. Buvo panaikinti didieji laiptai ir padaryti nauji. Kiemo ūk. korpusai pritaikyti administracijai ir spaustuvei. 1860 nugriautas frontonas, puošęs pagr. fasado p. dalį. Rūmai buvo intensyviai naudojami, dažnai remontuojami. 1916-18 juose buvo nuolatinė liet. ir baltr. liaudies dirbinių paroda. Lenkų okupacijos metais rūmai t. p. priklausė kar. įstaigai. Dabar rūmų paskirtis administracinė. Pav.

S: PKIA, f. 5, b. 2363 (Dambrauskaitė T., Vilniaus senamiesčio 36 kvartalas), Ip. 16—35. Saulius Stoma

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt