Dominikonų g. 11

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Dominikonų g.
Išsamiau apie Dominikonų g.



Adresas, vieta, apylinkės: Dominikonų g. 11, Dominikonų g. 12, Dominikonų g. 13, Dominikonų g. 14, Dominikonų g. 15, Dominikonų g. 9, Šv. Jono g. 10, Šv. Jono g. 2, Šv. Jono g. 3, Šv. Jono g. 4, Šv. Jono g. 6, Šv. Jono g. 8, Trakų g. 9
Metai: 1954
Autorius: Karpavicius P.
Nuotraukos ID: 1242

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Dominikonų g. | Šv. Jono g. | Trakų g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

77. POCIEJŲ RŪMAI, renesanso, klasicizmo ir istorizmo archit-ros pastatas (AtR 9, IV 10); Šlapelių knygyno buveinė. Stovi tankiai užstatytame kvartale. Dviaukščiai korpusai (pagr, ir pietų) juosia kampinio plano uždarą kiemą su įvažiavimu iš Garelio g. Pagr. (š. v.) korpuso š. v. fasadas yra Garelio gatvės p. pusės, p. korpuso p. v. fasadas — Antokolskio gatvės v. pusės išklotinėje. Korpusai nevienodo pločio, netaisyklingo plano, patalpos išdėstytos viena eile; pagr. korpuso II aukšte yra erdvi salė ir koridorius. Rūmai plytų mūro, tinkuoti kelių spalvų tinku; dvišlaičiai stogai dengti čerpėmis. Daugelį pagr. korpuso (jis seniausias) patalpų dengia kryžminiai ir cilindriniai su liunetėmis skliautai. Nedideli skliautuoti rūsiai yra po pagr. ir p. korpusu.

Pagr. korpuso gatvės ir kiemo fa­sadų dekore savitai sumišę įv. stilių (renesanso, baroko, klasicizmo) ele­mentai. Puošnaus gatvės fasado kom­pozicija simetrinė. I aukštas rustuotas. II aukšto stačiakampius langus apipavidalina apvadai, sujungti su trikampiais ir segmentiniais sandrikais. Po langais yra dekoratyvi juos­ta su augalinių motyvų relj efais. Tarp langų yra 2 nedideli šv. Jurgio bareljefai. Įvažiavimo portalą su pusapskrite arka juosia sudėtinio orderio piliastrai ir antablementas. Virš portalo esantį langą paryškina voliutos. Pagr. korpuse iš kiemo pu­sės yra dviaukštė pusapskričių arkų galerija (dabar jos II aukštas įstiklin­tas). Pagr. korpuso kiemo fasadai dekoruoti kaip ir pagr. fasadas, tik be reljefų. Fasadus juosia nesudėtingas antablementas. P. korpuso fasadai beveik oe dekoro; tik p. v. (Antokolskio g.) fasado II aukšto langus puošia trikampiai ir segmentiniai sandrikai.

XVII a. A vietoje jau stovėjo 3 namai su rūsiais: du prie Dominikonų (dab. Garelio) g., vienas toliau į p. pusę. 1668 jie priklausė didikui Andriejui Voinai. 1698 jau minimi nemaži rūmai su reprezentaciniu įvažiavimu iš Dominikonų g. ir ūkiniu — iš Stiklių {dab. Antokolskio) g. Po 1748 gaisro rūmai atstatyti, prie dab. Antokolskio g. pastatytas dviaukštis priestatas. Tuo metu rūmai priklausė Trakų vaivadai J. Pociejui. XVIII a. pab. padaryta klasicistinė rekonstrukcija. Per 1794 sukilimą rūmuose slapstėsi Rusijos įsigalėjimo LDK šalininkas ir 1793. V.3 konstitucijos priešininkas, LDK etmonas Simonas Kosakovskis; jis čia buvo sukilėlių surastas ir Rotušės aikštėje pakartas. XIX a. II pusėje abi pagr. korpuso dalys pailgintos į p. r. pusę ir sujungtos su p. korpusu; pastatytas kiemo laiptinės bokštelis, šiek tiek pakeistas įvažiavimo portalas.

Šlapelių liet. knygynas rūmuose veikė 1906—45. Jį įsteigė liet. kultūros veikėjai Marija Piaseckaitė-Slapelienė, Jurgis Šlapelis, Elena Brazaitytė. Buvo įsikūręs pagr. korpuso I aukšto kambariuose ir rūsiuose. Knygynas prekiavo leidiniais, išleistais Lietuvoje ir užsienyje. Jo veiklai vadovavo Šlapelienė. Ji bendradarbiavo su leidėjais Enziu Jagomastu, A. Olševskiu, Petru Mikolainiu, Vydūnu, Morta Zauniūte. Knygyne lankydavosi Vincas Kapsukas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Lazdynų Pelėda, Vaižgantas, Žemaitė, Iki I pasaul. karo knygynas aprūpindavo leidiniais ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir Peterburgo lietuvius, Maskvos lietuvių studentų d-ją; čia buvo komplektuojamos knygos Lietuviškų knygynėlių d-jos (1904—07) ir kt. bibliotekoms. 1915—18 buvo vienintelis knygynas, aprūpindavęs Lietuvą liet. knygomis, vadovėliais. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, knygynas 1923 pradėjo gauti knygas iš Lietuvos burž. valstybės (dalis leidinių buvo įvežama per Latviją, Vokietiją). Prekybai su Lietuvos leidėjais tarpininkavo ,,Spaudos fondas". Be to, knygynas pats išleido ~30 knygų liet. kalba (tarp jų D. Defo „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės", 1907, Kristijono Donelaičio „Raštai", 1909; Šatrijos Raganos „Lietuvos senovės istorijos pasakos", 1920). 1931, pažymint knygyno 25 m. sukaktį, buvo surengta retų leidinių paroda. 1933 knygynas dalyvavo Pabaltijo tautų knygų parodoje Prahoje.

Knygyne 1906—12, 1916, 1923, 1926, 1928 buvo daromos kratos. Caro valdžia 1914 iškėlė Šlapeliams bylą už priešvalst. lit-ros platinimą. Pablogėjus Lenkijos ir Lietuvos santykiams, knygynas 1938 buvo kurį laiką uždarytas, dalis leidinių konfiskuota; Šlapelienė buvo suimta, jai iškelta byla už Lietuvoje išleistų knygų ir žemėlapių platinimą. Knygynas nustojo veikti 1945. Neparduotas knygas Šlapelienė 1949 perdavė LTSR knygų rūmams.

1968—73 rūmai rekonstruoti ir iš dalies restauruoti pagal archit. Antano Kunigėlio projektą. Juose įsikūrusi Vilniaus teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos v-ba. Pav. L: Šlapelienė M. M. Piaseckaitės-ŠIape-lienės Lietuvių knygynas Vilniuje. — Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai, 1965, t, 4.

S: LSAMTI, b. l," lp. 112—118 (Banikonienė M., Pastatas Garelio g. 11).

Klemensas Čerbulėnas

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt