Žvejų g. 14

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Žvejų g.
Išsamiau apie Žvejų g.



Adresas, vieta, apylinkės: Žvejų g. 14
Metai: 1935
Autorius: Lozinskis J.
Nuotraukos ID: 941

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Žvejų g. | Visame mieste


Aprašymas: "Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915",LNM,2005, psl.525:

Elektrinė (miesto centrinė elektrinė). 1863 metų pabaigoje pradėjo veikti dujų fabrikas Lalansu A- Co, vėliau savininku buvo kita Berlyno dujų bendrovė. Tarp miesto ir dujų bendrovės buvo pasirašyta koncesinė sutartis (1863 11 19-1888 11 19) dėl miesto dujinio apšvietimo. Pasibaigus jos laikui, miesto dūmą kontrakto nepratęsė ir 1892 metais pradėjo ieškoti kitų miesto apšvietimo būdų. Dujų fabrikas buvo įpareigotas nuimti mieste visus savo apšvietimo įrengimus, todėl miesto valdyba 1898 metais greta senųjų dujinių žibintų aikštėse ir gatvėse pastatė savo 346 žibalinius žibintus. Nuo 1899 metų gatvių apšvietimui pradėti naudoti žibaliniai ir benzino žibintai. Vasarą degė 114 benzino žibintų, dar 12 turėjo nuolatos degti Katedros ir Soboro (priešais Šv. Kazimiero bažnyčią) aikštėse, generalgubernatoriaus rūmuose, Teatro (Rotušės) aikštėje, gaisrinės komandos kieme, Trakų ir Pylimo gatvių kampe, Pilies skersgatvio (dabar Bernardinų) kampe, Užupio aikštėje prie koplyčios. Vėliau leidimas prekiauti dujomis dujų fabrikui buvo pratęstas iki 1909 metų, tačiau dujos daugiausiai buvo naudojamos privatiems namams apšviesti.
Po nesutarimų su dujų bendrove miesto dūma nutarė paspartinti centrinės miesto elektrinės statybą. Ilgai buvo renkama vieta. 1898 metais buvo numatytos dvi vietos - prie pranciškonų vienuolyno arba Malkų turgaus aikštėje Pylimo gatvėje (...). XIX a. pabaigoje buvo parengtas elektrinės Bernardinų sode projektas, vėliau buvo siūlomas plotas kairiajame Neries krante tarp Dujų skersgatvio (dabar A. Vienuolio g.) ir Chersono (dabar A. Jakšto) gatvės, keliose Šnipiškių priemiesčio vietose. Buvo pasirinktas ir miesto dūmos nutarimu (1901 m. gegužės 23 d.) paskirtas Chvoleso nuomojamas miestui priklausantis plotas dešiniajame Neries krante palei Petrozavodskaja (dabar Rinktinės) gatvę.
Statyba vyko 1901-1903 metais pagal Vladislavo Malinovskio projektą. Darbai prasidėjo 1901 metų rugpjūčio 23 (rugsėjo 5) d., o įrenginius užsakė jau įpusėjus statybai, todėl atvežtą įrangą 1902 metais teko montuoti griaunant kai kurias statinio sienas. 1903 metais elektrinė buvo baigta (...). 1901 m. lapkričio 24 d. miesto dūmą, nutarusi įrengti patogų privažiavimą prie elektrinės, paskyrė 11 000 rublių dešiniojo Neries kranto tarp Žaliojo tilto ir elektrinės sutvarkymui (...).
1903 m. vasario l (14) d. elektrinė pradėjo tiekti elektros energiją, iš pradžių požeminiais laidais. Elektros perdavimo linijų tiesimo darbai vyko iki 1904 metų pradžios. Pirminiame projekte buvo numatyta elektrą tiekti Šv. Georgijaus (dabar Gedimino) prospektu, Vilniaus, Krantinės (nuo Žaliojo tilto iki dabartinės Arsenalo gatvės), Antakalnio (nuo Katedros iki dabartinės Arsenalo gatvės) gatvėmis, Katedros aikštėje, Didžiąja, Vokiečių, Aušros Vartų gatvėmis iki pat Geležinio tilto, Arklių, Sodų gatvėmis iki geležinkelio stoties, 1901 metais nutarė nutiesti laidus Šv. Georgijaus prospektu iki Žvėryno, Trakų gatvėje, Poguliankoje (nuo Pylimo iki Algirdo g.), nuo Žandarų skersgatvio (dabar Jogailos g.) iki Vilniaus gatvės, Antakalnyje ir Užupyje tik pagrindinėse gatvėse (...). 1908 metais pradėjo tiesti ir antžemines elektros perdavimo linijas Aleksandrovskajos alėjoje (dabar Algirdo g.) nuo Poguliankos (dabar J. Basanavičiaus) iki Naugarduko gatvių, Naugarduko gatve iki Chemijos-technikos mokyklos (dabar Naugarduko g. 24), nuo Antakalnio gatvės iki karo ligoninės, Poguliankos, Kalvarijų ir kitose gatvėse. 1908 metais išsiplėtė elektra apšviečiamų gatvių tinklas, Bernardinų sode papildomai buvo pastatyti 8 žibintai, kitais metais dar 40, tantalo lemputėmis buvo apšviestas Žvėryno tiltas, įvairiose miesto vietose degė 57 dujiniai ir 2035 žibaliniai žibintai.
1906 metais miesto dūma, svarstydama elektrinės statybos išlaidas, konstatavo 1903 metais komisijos apskaičiuotą sumą - 646 746 rublius (1901 metų sąmatoje buvo numatyta skirti 710 000 rublių) ir nustatė, kad iš viso miesto dūmą šiai statybai skyrė 696 000 rublių. Kai kurie deputatai pareiškė nepasitenkinimą, kad be reikalo buvo išleisti 3485 rubliai bokšteliui ir skulptūrai, kurių nebuvo numatyta projekte. Tačiau statybos komisijos įtikinamai paaiškino, kad kampinis bokštelis (kainavo 2500 rublių) ir skulptūra (kainavo 985 rublius) tikrai papuošė pastatą ir buvo pastatyti iš sutaupytų lėšų (...). Skulptoriaus Boleslavvo Balzukiewicziaus 1902 metais sukurta alegorinė skulptūra, simbolizuojanti šviesą, buvo užkelta 1903 metais.

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt