Pilies g. 23

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Pilies g.
Išsamiau apie Pilies g.



Adresas, vieta, apylinkės: Pilies g. 23
Metai: 1944
Autorius: Bulhakas J.
Nuotraukos ID: 42

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Pilies g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

123. GYVENAMASIS NAMAS SU KARDINALIJOS RŪSIAIS, naujosios archit-ros pastatas (AtV 983) su seniau čia stovėjusių pastatų gotikiniais rūsiais (AtV 27). Yra Gorkio ir Sruogos g. sandūroje. Iš 3 pusių supa sudėtingo plano uždarą kiemą. Jį š. pusėje įvažiavimas jungia su Sruogos g., p. pusėje — su skveru. Pagr. (r.) fasadas atgręžtas į Gorkio, š, fasadas — į Sruogos g., p, fasadas — į skvero prie Senojo skg. pusę; du pastarieji yra ištisinėje namų fasadų eilėse. Namas 4 aukštų, sekcinis, plačios U raidės plano. I aukšte yra ryšių tarnybos, II—IV aukštuose butai (dauguma 2—3 kambarių). I aukšte iš Gorkio g. pusės įrengta pasažinė galerija, iš kiemo pusės, ant I aukšto, — terasa. Į tarnybines patalpas patenkama iš Gorkio g. ir kiemo, į gyvenamąsias — iš kiemo terasos. Gotikiniai rūsiai akmenų ir plytų mūro, namo pamatai iš betoninių blokų ir specialių monolitinių rėmų, saugančių rūsius. Laikančiosios sienos plytų mūro, išorėje tinkuotos granitiniu tinku. Pertvaros akytojo betono, perdangos gelžb. plokščių.

Fasadų plokštumų dydžiai, angų ritmas priderinta prie senamiesčio pastatų. Visuose fasaduose dominuoja aritmiška iškištų ir įtrauktų sekcijų kaita. Taip išvengta ilgų plokštumų, ypač pagr. fasado (ilgis 110 m) monotonijos. Pagr. fasadą paįvairina pasažinės galerijos stulpai, mansardinės raudonų čerpių plokštumos, rudos metalinės balkonų ir lodžų tvorelės. Panašios išraiškos ir kiti fasadai.

Trys gotikiniai kardinalijos rūsiai yra prie Sruogos, kiti prie Gorkio g. Rūsys, esantis Sruogos ir Gorkio g, sandūroje, bei dalis kitų — stačiakampio plano su nišomis sienose. Savo konstrukcija įdomiausias yra buvusio kampinio namo rūsys. Jis l patalpos, su cilindriniais ir kryžminiais skliautais, kurie remiasi į išorines sienas ir pusapskrites arkas. Arkos savo ruožtu remiasi į 4 stulpus, skirtingu atstumu išdėstytus patalpos išilginėje ašyje. Ant ramstinių arkų turėjo būti sumūrytos pastato vidaus kapitalinės sienos. Si konstrukcija leido sukurti didelės erdvės patalpas. Ji (tik mažesniu mastu) panaudota ir gretimuose šio sklypo namuose. Rūsiuose ant vietomis išlikusio tinko rasta polichromijos. Rūsiai teikia medžiagos apie Vilniaus gotikinių namų statybos techniką, konstrukciją, plano raidą.

Siame sklype XV a. I pusėje jau stovėjo 4 gotikiniai namai su rūsiais. Trys jų buvo prie šv. Jono (dab. Sruogos), vienas prie Didžiosios (dab. Gorkio) g., netoli sklypo p. galo. Visi stovėjo galais į gatvę, buvo stačiakampio plano, 2 ar 3 patalpų. Gotikos laikotarpiu jie buvo rekonstruoti. Puošniausias ir didžiausias buvo kampinis namas su rūsiais. XVI a. vid. namai atiteko Mikalojui Radvilai Juodajam. Manoma, kad tada, kai jis buvo jų savininkas, namai, stovėję prie šv. Jono g., sujungti į vieną. XVI a. pab. čia gyveno jo sūnus kardinolas Jurgis Radvila. Jis rūmus rekonstravo, įsirengė koplyčią, patalpas palydai. Tuo metu rūmai pradėti vadinti kardinalija. Pavadinimas išliko ir vėliau, Apie 1600—01 rūmai atiteko Albrechtui Stanislovui Radvilai. Renesanso laikotarpiu dviejų aukštų Kardinalijos rūmai, stovėję šv. Jono g. ir šios bei Didžiosios g. sandūroje, atitiko laikotarpio stilių: buvo gausiai dekoruoti, turėjo aukštą atiką. Sklypo gilumoje buvo pagalbiniai pastatai. XVII a. II pusėje, XVIII a. viduryje rūmai rekonstruoti, išplėsti. 1832 atiteko Vitgenšteinams. 1849 jie rūmus pardavė Pašto departamentui. Po rekonstrukcijos juose įsikūrė Vilniaus centr. paštas ir telegrafas. Rekonstrukcijos metu pakeistas planas, gatvės korpusams užstatytas III aukštas, pašalintos visos puošmenos. XX a. pr. kieme pastatytas 2 aukštų namas. 1944 paštą nuniokojo gaisras. 1956 jo liekanos nugriautos. 1979 pagal archit. Aleksandro Lukšo projektą virš rūsių pastatytas gyv. namas. 1985 rūsiai restauruojami ir pritaikomi ryšių muziejui. Pav. L: Balinski M. Historia miasta Wilna. — VVilno, 1837. — T. 2, p. 122—123, 299; 1838. — T. 3, p. 319, 366. S: PKIA, f, 5, b. 544, Ip. 1—33 (Purlys E., Buvusių „Kardinalijos" pamatų ir rūsių tyrimų ataskaita); b. 545, Ip. l—61; b. 592, Ip. l—3 (Banikonienė M., Senamiesčio 37 kvartalo pastato, vad. „Kardinalija", archeol. tyrimų ataskaita).

Aleksandras Lukšas, Evaldas Purlys

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt