Pranciškonų g. 3

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Pranciškonų g.
Išsamiau apie Pranciškonų g.



Adresas, vieta, apylinkės: Pranciškonų g. 3, Trakų g. 9
Metai: 1912
Autorius: Bulhakas J.
Nuotraukos ID: 808

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Pranciškonų g. | Trakų g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

378d. VIENUOLYNO PASTATAI
Pranciškonų vienuolyno pastatai (IR 37) yra gotikos ir baroko architektūros. Vyrauja vėlyvasis barokas, yra ankstyvojo klasicizmo bruožų. 2 aukštų į v. metu statyti 4 pagr. korpusai juosia erdvų stačiakampį vidaus kiemą. R. pusėje esantis pietryčių korpusas sudaro nedidelį kiemelį. Beveik visų korpusų patalpos išdėstytos vienapus koridoriaus. Sienos plytų mūro, tinkuotos, išskyrus atidengtas gotikines dalis. Dauguma patalpų su kryžminiais, kelios — su cilindriniais skliautais. Dvišlaičiai stogai dengti čerpėmis.
Puošniausi yra vidaus kiemo ir pagrindinis (š.) fasadai. Jie pasižymi kompozicijos ir dekoro vienove. Plačias suapvalintais kampais iškyšas pabrėžia plastiški vėlyvojo baroko frontonai. Jie skirtingi, nors panašūs į bažnyčios pagr. fasado ir Suzinų koplyčios frontonus. Šiuos fasadus skaido sudvejinti didžiojo orderio piliastrai ir sudėtingas antablementas. Iš kelių fragmentų galima spėti kieme buvus arkada. Pagrindinio iasa-do langai su banguotomis arkomis ir dekoruotomis palangių plokštumomis. Gatvių fasadai kuklesni, mažiau rekonstruoti XVIII a. pabaigoje. Per šiuo metu vykstančius tyrimus randama pirminių gotikos formų.
Apnykusiame interjere išsiskiria v. korpuso I aukšte esanti puošni 3 navų relektoriaus salė su kryžminiais skliautdis ir ramstinėmis arkomis.
Šis vienuolynas yra seniausias Lietuvoje. Buvo statomas Petro Goštauto lėšomis, 1334 jo kvietimu atvykus 35 vienuoliams. 1390 apgriautas kryžiuočių, 1399 degė, XV a. pr. atstatytas. Gotikinis vienuolynas sudarė vieną ansamblį su bažnyčia, buvo 2 aukštų, stačiakampio plano, su vidaus kiemu, aptvertas mūro tvora. 1533 ir 1610 degė, per 1654—67 karą apgriautas. Labai nukentėjo per 1748 gaisrą. Iki 1785 (ar 1780) pagal archit. Augustino Kosakausko projektą atstatytas (yra nuomonių, kad architektu buvęs ir Kazimieras Kamens-kis). Vidaus kieme buvo fontanų, gėlynų, eglaičių. 1826—31 dalis vienuolyno pastatų naudota kalėjimui, 1831—37 — karo ligoninei, nuo 1837 — gubernijos archyvui. 1864 vienuolynas uždarytas. Pagal archit. Nikolajaus Čiagino 1871 projektą r. korpuso II aukštas pritaikytas archyvo fondų saugyklai. 1875—78 vienuolyną nuomavo pirklys Kroški-nas, 1876 buvo perdengti stogai. XIX a. pab. dalis patalpų buvo gyvenamos. 1908—17 p. r. korpuse buvo Lietuvių mokslo d-jos būstinė, 1908— 1924 veikė pirmoji Vilniuje lietuvių dviklasė mokykla. Lenkų okupacijos metais pastatuose buvo labdaros įstaigų, butų, lombardas, dalyje patalpų gyveno vienuoliai. Dabar dauguma patalpų priklauso Centr. valst, archyvui (fondų saugykla), kitos yra gyvenamosios arba ūkinės. Numatoma palaipsniui restauruoti.
Pirmoji Vilniaus dviklasė lietuvių mokykla (įst. 1907) čia atsikėlė 1908. X iš šv. Mikalojaus bažnyčios namo (ten pirmaisiais mokslo metais turėjo 26, antraisiais — 35 mokinius; mokytojas Antanas Kaunas). Mokyklą įsteigė seniausia Vilniaus lietuvių org-ja — Šelpimosi d-ja. Mokslas joje truko 5 metus (parengiamasis skyrius ir po 2 skyrius kiekvienoje klasėje). 1908 mokėsi 44 mokiniai. 1909 buvo atidarytas pirmas 2 klasės skyrius ir pradėjo dirbti antras mokytojas — Pranas Klimaitis, Per I pasaul. karą ir pirmaisiais pokario metais m-lą išlaikė Lietuvių d-ja nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1922 m-lą rėmė švietimo d-ja ,,Rytas". ,,Rytas", stokodamas pinigų, perdavė m-lą Vilniaus miesto v-bai ir Vilniaus švietimo apygardos lenkų mokyklų kuratorijai. 1924.IX.15 m-la buvo iškelta iš pranciškonų vienuolyno ir sujungta su lenkų mokykla.
1908.X.16 į lietuvių dviklasės mokyklos patalpas atsikėlė Lietuvių mokslo draugija (įst. 1907). D-jos biblioteką, archyvą, rinkinius tvarkė jos pirmininkas Jonas Basanavičius. Prasidėjus I pasaul. karui, archyvas buvo perkeltas į rūsį (ten jis buvo iki 1917.X.24 ir labai nukentėjo nuo drėgmės). 1915.VIII. 15 Basanavičius persikėlė gyventi į d-jos patalpas ir saugojo jos turtą nuo karo negandų. Dėl patalpų menkumo čia vykdavo tik d-jos komiteto posėdžiai (visuot. susirinkimai vykdavo ,,Rūtos" d-jos, šv. Mikalojaus parapijos salėje). Kai kurie susirinkimų dalyviai nakvodavo lietuvių dviklasės m-los klasėse. 1917.XI.2 d-ja persikėlė į didesnes patalpas Didžiojoje (dab. Gorkio g- 85).
Pirmosio Vilniaus liet. mokyklos ir Lietuvių mokslo d-jos veiklos atminimui prie pastato p. fasado-1968 pritvirtinta memorialinė lenta.
Vytautas Levandauskas, Vincas Martinkėnas, Antanas Tyla
L: Valaitis A. Iš lietuvių Mokslo Draugijos istorijos. — Lietuvių tauta, 1932, kn. 4, sas. 3; Jurginis J. Lietuvių mokslo draugija. — Iš liet. kultūros istorijos, 1975, t. 8; Drėma V. Architekto Augustino Kosakausko kūryba. — LTSR architektūros klausimai, 1980, t. 6, sas. 2, p. 59—60, 81—85; WIIeįszls A. Litewska szkota dwuklasowa w Wilnie, —- Litwa, 1910, Nr. 7—8; Kantak M. Najwažniejsze rękopisy iranciszkariskie w Wilnie. — Ateneum VVileriskie, 1928, rocz. 5, zesz. 14; Rome/ H. Košciol Franciszkanow. — Kurier Wileriski, 1934, Nr. 335. S: CVIA, f. 1135, ap. 8, b. 10, Ip. 157— 176 (Zahorski W., Košcioly VVileriskie); PKIA, f. 5, b. 3625 (Dambrauskaitė T., BuV. pranciškonų vienuolyno ansamblis).

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt