Didžioji g. 12

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Didžioji g.
Išsamiau apie Didžioji g.



Adresas, vieta, apylinkės: Didžioji g. 12, Didžioji g. 32, Savičiaus g. 15, Užupio g. 15
Metai: 1848
Autorius: Sadovnikovas V.
Nuotraukos ID: 1517

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Didžioji g. | Savičiaus g. | Užupio g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

148. Sv. MIKALOJAUS CERKVĖ,

XVI a. ir XVIII—XIX a. stačiatikių kulto pastatas (AtV 44). Turi gotikos, baroko, istorizmo laikotarpių architektūros bruožų. Stovi pakilioje vietoje, kiek atokiau nuo gatvės važiuojamosios dalies. Pagr. (v.) fasadas atgręžtas į gatvę. Nedidelį Šventorių iš 3 pusių supa namai, iš v. (prie gatvės) yra geležinių pynučių tvora. Cerkvė nedidelio tūrio, vienanavė, su 3 žemesnėmis pusapskritėmis ap-sidomis. P. v. kampe yra bokštas, š. v. kampe — kvadratinė koplyčia su kupolu; bokštas apačioje kvadratinis, viršuje aštuonkampis. Cerkvės sienos mūrytos gotikiniu būdu iš didelių plytų, tinkuotos ir nudažytos dviejų spalvų aliejiniais dažais. Pagr. fasadas asimetriškas, gausiai papuoštas. Dekoras trejopas: rusiškos kilmės (trilapė frontono arka su mentėmis, smaili su kokošnikais bokšto viršūnė, dantukų ir arkatūrų juostos), bizantinės kilmės (koplyčios kupolas, apsuptas kolonėlių su bokšteliais, portalas), gotikinis (smailiaarkės, stačiakampės, apskritos nišos su profilinių plytų apvadu).

Interjere nemažai gotikinių detalių: stori tarplangių piliastrai su velenėliais kampuose, smaili triumfo arka, vid. apsidos krištolinis skliautas. Burinis su liunetėmis navos skliautas — barokinis. Sienos ir skliautai dažyti įv. spalvų aliejiniais dažais, dekoruoti geom. ir augalinių motyvų ornamentais.

Cerkvė pastatyta 1514 LDK etmono kun-ščio Konstantino Ostrogiškio iniciatyva. Buvo vienanavė, su pusapskrite, žemesne už navą apsida ir žemu kvadratinio plano bokštu p. v. kampe. Pagr. fasado trikampį frontoną puošė smailiaarkės nišos. Po 1747 ir 1748 gaisrų išmūrytas naujas navos skliautas, lenktas barokinis frontonas ir aukštas daugiatarpsnis sklemb-tais kampais bokštas, papuoštas voliutomis, piliastrais, lenktais karnizais. 1865 generalgubernatoriaus Muravjovo nurodymu pagal archit. Aleksandro Riazanovo projektą A rekonstruota: pristatytos šoninės apsidos, koplyčia, prieangis, fasadai įgijo dab. išvaizdą (darbams vadovavo archit. Nikolajus Ciaginas). Tuo metu nugriautas cerkvę nuo gatvės skyręs dviaukštis namas. Pav.

Algė Jankevičienė

148a. VIEŠPATIES VARTAI (Carskije vrata) — neobizantinės manieros medinis portalas (DV 167). Yra ikonostaso I tarpsnio viduryje. Portalą sudaro ant cokolio stovinčios drožinėtos kolonėlės ir archivoltas (apatinis jo lankas daugialapės arkos formos, laiptuoto profilio). Durys pusapskritės arkos formos, dvivėrės. Jas juosia ir į 3 dalis skaido drožinėti siauri apvadai. Abiejose durų pusėse (vid. ir viršutinėje dalyje) įkomponuota po 3 ikonas. Kiekvienos dalies plokštumą dengia skirtingas pintinis ornamentas. Vyrauja bronzinė spalva; archit. detalės, kaip ir visas ikonostasas, — rudos spalvos. Portalas sukurtas po 1866.

148b. VITRAŽAI yra 5 (DV 165). Padaryti iš plono bespalvio ir spalvoto stiklo, sujungto švinu. Po 2 yra šoninių sienų Languose, vienas virš pagr. Įėjimo. Kompozicijos ornamentinės, vienodos. Langų rėmai skaido pailgas, kiek lenktu viršumi langų angas į stačiakampes plokštumas. Įvairesne spalvine gama ir stambesniais ornamentais išsiskiria kvadratinės plokštumos, viena virš kitos išdėstytos vid. juostoje. Jose įkomponuota po graikišką kryžių su rozetėmis. Jų siluetą ir kontūrą sudaro pintinis ornamentas iš siaurų spalvoto (žalio, raudono, geltono, mėlyno, violetinio) stiklo juostelių, išryškėjančių bespalviame fone. Vitražai sukurti XIX a. pab.

148c. „MYKOLAS ARKANGELAS" — mozaika (DV 166) iš smaltos gabaliukų. Yra Mykolo Arkangelo koplyčioje, pusapskritės arkos nišoje, Kompozicija frontali, statiška. Fone, sudėliotame iš smulkių vienodo dydžio žvilgančių auksinės spalvos smaltos gabaliukų, gerai išsiskiria tamsesnių matinių žalsvu, rusvų, melsvų ir pilkų tonų grakšti arkan-gelo figūra, įkomponuota mozaikos viduryje. Mozaiką sukūrė po 1866 Peterburgo dailės akademijos auklėtiniai. Pav.

148d. „MARIJA, LIGONIŲ GLOBĖJA" — paveikslas (DV 164), nutapytas XVIII a. II pusėje aliejiniais dažais lentoje (45X38 cm, tapytasis plotas — 39X32 cm). Turi ikonų tapybos, baroko, akademizmo bruožų. Figūrų pozos įvairios, dinamiškos, pavaizduotos iš aukšto žiūrėjimo taško. Piešinys šiek tiek schematiškas, figūros kresnos, apvalių formų (jas išryškina šviesšešėliai, blyksniai, ritmiškos drabužių klostės). Koloritas rusvai žalsvas. Jį pagyvina ryškesnės raudonos, mėlynos, žalios drabužių spalvos.

148e. TAIKOMOSIOS DAILĖS DIRBINIAI. Cerkvėje yra 2 paminkliniai arnotai, stricharijus (liturginis drabužis) ir evangelijos viršelis. XVIII a. II pusės stricharijus (DV 168; ilgis 158 cm) ir arnotas (DR 135; priekio ilgis 62 cm, nugaros — 145 cm) sudaro komplektą. Pasiūti iš vienodo, vėlyvaj am barokui būdingo šilkinio audinio. Žydrame fone išsiskiria aksominiai tamsiai mėlyni rašto elementai (gėlių puokštės, perrištos kaspinu ir papuoštos įaustu sidabriniu siūlu). Antrasis arnotas (DV 170; priekio ilgis 61 cm, nugaros — 143 cm) pasiūtas XIX a. II pusėje iš purpurinės spalvos aksomo. Audinio raštą sudaro geltonais metalo siūlais išausti puošnūs Jeruzalės kryžiai, išdėstyti šachmatine tvarka. Drabužiai puošti galionais, jų nugaros — vėliau (XX a.?) nertomis metalo siūlų rozetėmis.

Evangelijos viršelis (DR 134; kietviršis 44 X 27 cm) padarytas 1841 (nežinomo meistro rus. inicialai: V.I.). Turi akademizmo bruožų. Raudono aksomo; kampai ir vidurys papuošta metaliniais apkaustais su kal-stymo ir raižybos technika sukurtomis reljefinėmis kompozicijomis. Dekoro motyvų smulkios formos išryškintos piešinio linija ir neaukštu reljefu.

Regimanta Stankevičienė

???L: Kpa^KOBCKud K). Crapafl BHAfana ao

KOHH.3 XVII CTOA6TH3. — B., 1893, C.

230—234; BuMorpagos A. FlyTeBOAHTeAb no ropOAy BnAbH6 h ero OKpecr-hocthm. — B., 1904, c. 93—95; j?hk*bij-ųene A, HeKOioptie coopyjKeHHH bhal.-Hioca XVI b. — ApXHT6KTypHoe nacASA-ctbo, 1964, Bbin. 17.

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt