Trakų g. 1

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Trakų g.
Išsamiau apie Trakų g.



Adresas, vieta, apylinkės: Trakų g. 1, Trakų g. 2, Trakų g. 3, Trakų g. 4
Metai: 1925
Nuotraukos ID: 2247

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Trakų g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

375. TIŠKEVIČIŲ RŪMAI, gotikos ir
vėlyvojo klasicizmo laikotarpių pastatas (AtR 63). Rūmus iš 3 pusių supa Trakų, Kėdainių ir Komjaunimo gatvės, jie yra Kėdainių ir Komjaunimo g. ištisinėje namų eilėje. Pagr. (š.) fasadas Trakų g. pusėje. Dviejų aukštų korpusai iš 3 pusių supa pailgą uždarą kiemą. P. r. pusėje kiemą riboja kiti pastatai; viename jų yra įvažiavimas (iš Komjaunimo g.). R. korpuse (prie Kėdainių g.) išliko gotikinio mūro. Š. r. pusėje rūmai įlenkti pagal _Kėdainių gatvę, p. v. (Komjaunimo g.) pusėje, kiek išlenkti. Planas primena U raidę su ilgesniu kair. kraštu. Iv. dydžio patalpos korpusuose išdėstytos l ir 2 eilėmis, dalis — anfiladiškai. R. korpuse yra per 2 aukštus įrengta 14X23 m salė su erdvia laiptine. II aukšte iš kiemo pusės per visą korpuso ilgį eina koridorius. Rūmai plytų mūro, tinkuoti. Rūsiai ir pagr. įėjimas (iš Trakų g.) turi cilindrinius skliautus, kitos perdangos — medinės ir gelžb. — lygios. Stogai dengti čerpėmis.
Gatvių fasadų cokolinio aukšto siena ~0,5 m iškiša, rustuota. II aukštą skaido toskaninio orderio kane-liūruotos puskolonės. Šio aukšto palangių apskritose nišeiėse įkomponuotos klasicistinių formų horeljefinės galvutės, pakaitomis vyro ir moters. Pagr. fasado ašį ir pagr. įėjimą paryškina portalas su pusapskrite arka ir apvadais, virš jo esantis balkonas, laikomas dviejų atlantų. Virš karnizo yra puošnus banguotų linijų frontonėlis su Tiškevičių herbu. P. v. fasado v. dalis (prie Trakų g.) su klasicistiniu trikampiu frontonu. Pastoges ir frontoną juosia karnizas su dantukais.
Interjere gausu vėlyvojo klasicizmo stiliaus dekoro. Nuo pagr. įėjimo einantis koridorius papuoštas klasicistinių formų galvučių horeljefais, skulptūromis, lipdiniais. Išlikę dekoratyvūs durų apvadai, papuošti drožinėto medžio antikinių formų galvutėmis ir archit. detalėmis.
XV a. čia, dideliame sklype, stovėjo didikų Žilinskų namas. 1775 minimas mūrinis namas, priklausęs J. Karpiui. 1783 namą rekonstravo Laurynas Stuoka-Gucevičius. 1790 valda atiteko Tiškevičiams, pastatą imta vadinti rūmais. 1808 Vilniaus plane pažymėtas ilgas vieno aukšto ūk. korpusas palei Šaltinių (vėliau Pylimo, dab. Komjaunimo) g. ir du (l ir 2 aukštų) korpusai palei Kėdainių skg. (dab. gatvė). Sklypo š. dalis prie Trakų g. buvo neužstatyta. 1840 pagal Tomo Tišeckio projektą namai iš dalies perstatyti, o prie Trakų ir Kėdainių g. pastatyti nauji korpusai. Susiformavęs kiemas išlaikė daug XVIII a. formų, būdingų Vilniaus feodalų rezidencijoms. XIX a. vid. pagal archit. Nikolajaus Ciagino projektą įrengtas portalas (Trakų g.}, o virš jo — balkonas, laikomas atlan-tų. Ilgą laiką rūmuose buvo rengiami koncertai, Eustachijus Tiškevičius iki Senienų muziejaus įsteigimo čia laikė dalį savo rinkinių. 1863 vyko slapti sukilėlių susirinkimai, Po sukilimo rūmai sekvestruoti. XIX a. pabaigoje Jonas Tiškevičius juos pardavė V. Vendorfui. XIX ir XX a. rūmai buvo rekonstruoti. Po I pasaul. karo priklausė Vilniaus spaudos darbuotojų sindikato pirmininkui K. Bu-konskiui. Po II pasaul. karo juose įsikūrė TSRS vidaus reikalų m-jos spec. vid. m-la. Jurgis Bučas
375a. ATLANTAI — 2 dekoratyvinės skulptūros (DV 372). Jas XIX a. iš betono sukūrė skulpt. Pranciškus Andriolis ir jo mokinys Juozapas Kazlauskas. Vaizduoja barzdotus vyrus. Virš galvos sunertomis rankomis jie remia pagrindinio fasado balkoną. Nuogos figūros žemiau juosmens pereina į keturkampius, siaurėjančius stulpus, papuoštus draperijomis ir gėlių girliandomis. Figūros statiškos, kresnų proporcijų, apibendrintai modeliuotos; išryškinti krūtinės ląstos ir rankų raumenys. Kartu su fasado frontone įkomponuotu reljefiniu Tiškevičių herbu skulptūros yra plastinis rūmų akcentas. Masteliu ir architektonika dera su rūmų visuma. Pav. Regimantą Stankevičienė L: Drėma V. Nauji duomenys apie L. Gucevičiaus kūrinius. • Mokslas ir gyvenimas, 1985, Nr/12.

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt