Trakų g. 9

Tema: Seni Vilniaus vaizdai
Vieta: Trakų g.
Išsamiau apie Trakų g.



Adresas, vieta, apylinkės: Trakų g. 9
Metai: 1971
Autorius: Kvalitaite G.
Nuotraukos ID: 862

Kiti senieji Vilniaus vaizdai: Trakų g. | Visame mieste


Aprašymas: Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

378. PRANCIŠKONŲ BAŽNYČIOS IR VIENUOLYNO ANSAMBLIS, Svč, Mergelės Marijos bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno ansamblis, XIV—
XVIII a. pastatų kompleksas (AtR 64). Užima didumą kvartalo tarp Trakų (iš š.), Kretingos (iš r.), Lydos (iš p.) ir Kėdainių (iš p. v.) gatvių. Ansamblio dominantė yra bažnyčia. Ji stovi lygiagrečiai su Trakų g., galinis (r.) fasadas yra Kretingos g. pusėje. Į p. nuo jos esantys vienuolyno korpusai juosia didelį vidaus kiemą. Tarp bažnyčios ir vienuolyno yra dar vienas pailgas, į v. atviras kiemas. Prie Trakų g., buv. pranciškonų kapinių vietoje, stovi Suzinų mauzolie-jinė koplyčia. Tarp koplyčios ir bažnyčios yra visuom. veikėjo ir labdario Juzefo Montvilos paminklas.
Pranciškonų vienuolynas įsikūrė šioje vietoje dar prieš krikščionybės Lietuvoje įvedimą. Pastatai buvo gotikiniai. XVIII a. pab. jie iš esmės rekonstruoti, įgavo dabar vyraujančias vėlyvojo baroko formas. 1869 buvo nugriauta ties bažnyčios galu stovinti keturkampė gotikinė varpinė.
378a. BAŽNYČIA
Vienas seniausių Vilniaus gotikinis, XVIII a. pab. įgijęs vyraujančias vėlyvojo baroko formas. Bažnyčia bazilikinė (gotikos laikotarpiu buvo halinė), ilgo stačiakampio plano, su zakristija ir barokine koplyčia, išsikišusiomis š. šone. Vidurinė nava dvigubai aukštesnė ir platesnė už šonines. Jos tąsą sudaro tokia pat aukšta presbiterija su trisiene apsida. Presbiterijos erdvė aukštomis arkinėmis angomis sujungta su pereinamomis koplyčiomis p. pusėje ir jungiamosiomis patalpomis š. pusėje. Bažnyčios š. v. kampe išsikiša apskrito plano gotikinis laiptų bokštelis. Bažnyčios sienos iki šoninių navų viršaus yra plytų mūro, tinkuotos. Plytos sudėtos gotikiniu būdu, viduje yra akmenų užpildas. Kampus remia kontraforsai, Bokštelis (netinkuotas) sumūrytas trumpainiais į išorę; apatinėje dalyje yra kryžminis juodų plytų ornamentas. Skliautai kryžminiai, gotikinių koplyčių — krištoliniai, barokinės koplyčios skliautas kupolinis. Stogai dengti čerpėmis.
Vėlyvojo baroko formos ryškiausios fasadų viršuje — vidurinės navos sienose (jas skaido sudvejinti piliastrai, antablementas), pagr. (v.) fasado frontone. Pagrindinio ir šoninių fasadų apatinės dalys ir galinis fasadas kuklesnio dekoro, su gotikos liekanomis. Ypač šis viršutinių ir apatinių dalių kontrastas žymus trijų tarpsnių pagr, fasade, kurio du viršutiniai tarpsniai sudaro tartum atskirą barokinį fasadą. Apačioje liko netinkuotas gotikinis smailiaarkis portalas su keliomis vienodų profiliuotų plytų eilėmis.
Interjere dominuojančią vidurinės navos ir presbiterijos erdvę paryškina ir puošyba: saikingas plastinis skaidymas, skliautų tapyba. Vertingi gotikinių koplyčių krištoliniai skliautai.
Bažnyčia pastatyta prieš krikščionybės Lietuvoje įvedimą (1387). Fundatorius — didžiojo kun-ščio vietininkas Petras Goštautas. 1390 kryžiuočių sugriauta, XV a. pr. atstatyta. Per 1533 gaisrą įgriuvo stogas ir skliautai. Po gaisro atstatytoji bažnyčia buvo halinė su bokšteliu, aukštu stogu ir laiptuotu pagr. fasado frontonu. 1610 degė. Per 1654—67 karą apgriauta. 1737 ir 1748 vėl degė. Manoma, kad vėlyvojo baroko formos, išlikusios iki šiol, buvo suteiktos per 1773—80 rekonstrukciją pagal archit. Kazimiero Kamenskio projektą. Po 1812 karo bažnyčia remontuota. 1864 atiduota archyvui. XX a. 4 d-metyje grąžinta pranciškonams, suremontuota, atidengtos kai kurios užbaltintos freskos. Po II pa-saul. karo perduota Centr. valst. archyvui. 1969—70 remontuota.
Algė Jankevičienė
379b. SIENŲ TAPYBA (DV 373). Sudaro rokoko stiliaus figūrinės kompozicijos ir ornamentinis dekoras. Puošia visą bažnyčios vid. navos cilindrinį skliautą su liunetėmis. Skliaute nutapytos 7 figūrinės kompozicijos iš šv. Pranciškaus Asyžiečio, liu-netėse 14 scenų iš vienuolių pranciškonų gyvenimo. Sukurtos freskos technika. Visos kompozicijos ovalo formos; kraštinės lankstytinės. Dekoras (figūrines kompozicijas rėminan-tys rokokiniai ornamentai ir 12 kar-tušų tarp liunečių) sukurti grizailės technika.
Didžiosios freskos kelių planų: priekyje sukomponuotos svarbiausių veikėjų figūros, gilumoje — kitų veikėjų grupės ir archit-ros elementai. Liunečių tapybos kompozicijose žmonės yra tik pirmame plane. Beveik visų kompozicijų figūros ir architektūros fragmentai pavaizduoti iš žemo žiūrėjimo taško. Figūros tikslių proporcijų; detaliai nutapyti veidai, drabužiai, daiktai, archit-ros fragmentai apvesti tų pačių spalvų tamsesne linija. Skaidrios, švelnios kompozicijų spalvos, ryškus rožinis fonas teikia skliautui lengvumo.
Sienų tapybos kompozicijas tarp 1773 ir 1780 sukūrė Pranciškus Nemirovskis. XIX a. freskos buvo uždažytos. Keletas fragmentų atidengta XX a. 4 d-metyje. Freskas dengia l dažų sluoksnis; dažams nubyrėjus, atsidengė kiti fragmentai.
Regimantą Stankevičienė
378c. SUZINŲ MAUZOLIEJINĖ KOPLYČIA
Vėlyvojo baroko pastatas. Stovi buvusių pranciškonų kapinių teritorijoje, netoli Trakų ir Kretingos gatvių sankryžos. Koplyčia centriška, su pusapskritėmis apsidomis, išsikišančiomis Į 3 puses, ir keturkampiu prieangiu. Yra erdvus rūsys, į kurį patenkama laiptais iš lauko. Koplyčia dengta kupoliniais skliautais su liu-netėmis ir daugiašlaičiu čerpių stogu. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Pagr. (v.) fasadą paryškina 2 tarpsnių frontonas. Simetrijos ašį žymi portalas, siauresnė frontono I tarpsnio niša (anksčiau ją puošė tapyba, vaizduojanti Kristų surištomis rankomis) ir nišą kartojanti nedidelė II tarpsnio anga virš stogo. Fasadą skaido piliastrai, kampuotas antablementas, banguoti karnizai. Šoninių fasadų pusapskritės arkos languose yra geometrinio rašto vitražai. Galinę apsidą iš vidaus puošia niša su pusapskričiu frontonėliu, kriaukle ir akroteriju.
Koplyčią 1708 pastatydino didikas Mykolas Suzinas. Apie 1904 ji inž. S. Blaževičiaus iniciatyva buvo suremontuota. 1969 restauruota pagal ar-chit. Antano Kunigėlio projektą, pritaikyta suvenyrų parduotuvei.
378d. VIENUOLYNO PASTATAI
Pranciškonų vienuolyno pastatai (IR 37) yra gotikos ir baroko architektūros. Vyrauja vėlyvasis barokas, yra ankstyvojo klasicizmo bruožų. 2 aukštų į v. metu statyti 4 pagr. korpusai juosia erdvų stačiakampį vidaus kiemą. R. pusėje esantis pietryčių korpusas sudaro nedidelį kiemelį. Beveik visų korpusų patalpos išdėstytos vienapus koridoriaus. Sienos plytų mūro, tinkuotos, išskyrus atidengtas gotikines dalis. Dauguma patalpų su kryžminiais, kelios — su cilindriniais skliautais. Dvišlaičiai stogai dengti čerpėmis.
Puošniausi yra vidaus kiemo ir pagrindinis (š.) fasadai. Jie pasižymi kompozicijos ir dekoro vienove. Plačias suapvalintais kampais iškyšas pabrėžia plastiški vėlyvojo baroko frontonai. Jie skirtingi, nors panašūs į bažnyčios pagr. fasado ir Suzinų koplyčios frontonus. Šiuos fasadus skaido sudvejinti didžiojo orderio piliastrai ir sudėtingas antablementas. Iš kelių fragmentų galima spėti kieme buvus arkada. Pagrindinio iasa-do langai su banguotomis arkomis ir dekoruotomis palangių plokštumomis. Gatvių fasadai kuklesni, mažiau rekonstruoti XVIII a. pabaigoje. Per šiuo metu vykstančius tyrimus randama pirminių gotikos formų.
Apnykusiame interjere išsiskiria v. korpuso I aukšte esanti puošni 3 navų relektoriaus salė su kryžminiais skliautdis ir ramstinėmis arkomis.
Šis vienuolynas yra seniausias Lietuvoje. Buvo statomas Petro Goštauto lėšomis, 1334 jo kvietimu atvykus 35 vienuoliams. 1390 apgriautas kryžiuočių, 1399 degė, XV a. pr. atstatytas. Gotikinis vienuolynas sudarė vieną ansamblį su bažnyčia, buvo 2 aukštų, stačiakampio plano, su vidaus kiemu, aptvertas mūro tvora. 1533 ir 1610 degė, per 1654—67 karą apgriautas. Labai nukentėjo per 1748 gaisrą. Iki 1785 (ar 1780) pagal archit. Augustino Kosakausko projektą atstatytas (yra nuomonių, kad architektu buvęs ir Kazimieras Kamens-kis). Vidaus kieme buvo fontanų, gėlynų, eglaičių. 1826—31 dalis vienuolyno pastatų naudota kalėjimui, 1831—37 — karo ligoninei, nuo 1837 — gubernijos archyvui. 1864 vienuolynas uždarytas. Pagal archit. Nikolajaus Čiagino 1871 projektą r. korpuso II aukštas pritaikytas archyvo fondų saugyklai. 1875—78 vienuolyną nuomavo pirklys Kroški-nas, 1876 buvo perdengti stogai. XIX a. pab. dalis patalpų buvo gyvenamos. 1908—17 p. r. korpuse buvo Lietuvių mokslo d-jos būstinė, 1908— 1924 veikė pirmoji Vilniuje lietuvių dviklasė mokykla. Lenkų okupacijos metais pastatuose buvo labdaros įstaigų, butų, lombardas, dalyje patalpų gyveno vienuoliai. Dabar dauguma patalpų priklauso Centr. valst, archyvui (fondų saugykla), kitos yra gyvenamosios arba ūkinės. Numatoma palaipsniui restauruoti.
Pirmoji Vilniaus dviklasė lietuvių mokykla (įst. 1907) čia atsikėlė 1908. X iš šv. Mikalojaus bažnyčios namo (ten pirmaisiais mokslo metais turėjo 26, antraisiais — 35 mokinius; mokytojas Antanas Kaunas). Mokyklą įsteigė seniausia Vilniaus lietuvių org-ja — Šelpimosi d-ja. Mokslas joje truko 5 metus (parengiamasis skyrius ir po 2 skyrius kiekvienoje klasėje). 1908 mokėsi 44 mokiniai. 1909 buvo atidarytas pirmas 2 klasės skyrius ir pradėjo dirbti antras mokytojas — Pranas Klimaitis, Per I pasaul. karą ir pirmaisiais pokario metais m-lą išlaikė Lietuvių d-ja nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1922 m-lą rėmė švietimo d-ja ,,Rytas". ,,Rytas", stokodamas pinigų, perdavė m-lą Vilniaus miesto v-bai ir Vilniaus švietimo apygardos lenkų mokyklų kuratorijai. 1924.IX.15 m-la buvo iškelta iš pranciškonų vienuolyno ir sujungta su lenkų mokykla.
1908.X.16 į lietuvių dviklasės mokyklos patalpas atsikėlė Lietuvių mokslo draugija (įst. 1907). D-jos biblioteką, archyvą, rinkinius tvarkė jos pirmininkas Jonas Basanavičius. Prasidėjus I pasaul. karui, archyvas buvo perkeltas į rūsį (ten jis buvo iki 1917.X.24 ir labai nukentėjo nuo drėgmės). 1915.VIII. 15 Basanavičius persikėlė gyventi į d-jos patalpas ir saugojo jos turtą nuo karo negandų. Dėl patalpų menkumo čia vykdavo tik d-jos komiteto posėdžiai (visuot. susirinkimai vykdavo ,,Rūtos" d-jos, šv. Mikalojaus parapijos salėje). Kai kurie susirinkimų dalyviai nakvodavo lietuvių dviklasės m-los klasėse. 1917.XI.2 d-ja persikėlė į didesnes patalpas Didžiojoje (dab. Gorkio g- 85).
Pirmosio Vilniaus liet. mokyklos ir Lietuvių mokslo d-jos veiklos atminimui prie pastato p. fasado-1968 pritvirtinta memorialinė lenta.
Vytautas Levandauskas, Vincas Martinkėnas, Antanas Tyla
L: Valaitis A. Iš lietuvių Mokslo Draugijos istorijos. — Lietuvių tauta, 1932, kn. 4, sas. 3; Jurginis J. Lietuvių mokslo draugija. — Iš liet. kultūros istorijos, 1975, t. 8; Drėma V. Architekto Augustino Kosakausko kūryba. — LTSR architektūros klausimai, 1980, t. 6, sas. 2, p. 59—60, 81—85; WIIeįszls A. Litewska szkota dwuklasowa w Wilnie, —- Litwa, 1910, Nr. 7—8; Kantak M. Najwažniejsze rękopisy iranciszkariskie w Wilnie. — Ateneum VVileriskie, 1928, rocz. 5, zesz. 14; Rome/ H. Košciol Franciszkanow. — Kurier Wileriski, 1934, Nr. 335. S: CVIA, f. 1135, ap. 8, b. 10, Ip. 157— 176 (Zahorski W., Košcioly VVileriskie); PKIA, f. 5, b. 3625 (Dambrauskaitė T., BuV. pranciškonų vienuolyno ansamblis).

Daugiau...
Šaltinis: Vilnius.lt