Gatvių paieška

Pvz. Savanorių
Seniūnijos
T. Kosciuškos gatvė

Tadas Kosciuška



Tadas Kosciuška (Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko; 1746 - 1817) - Abiejų Tautų Respublikos didikas, nacionalinis didvyris, generolas, 1794 m. sukilimo (šis sukilimas kartais vadinamas jo vardu) prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas.

Gimė 1746 metais Kosavos miestelyje, neturtingo bajoro šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į Varšuvos kadetų korpusą, kuris rengė Abiejų Tautų Respublikos armijos karininkus. Su karaliaus S. A. Poniatovskio stipendija išvyko tęsti mokslų į Prancūziją. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. 1774 m. trumpam grįžo į Lietuvą, vėliau grįžo į Paryžių. Galiausiai 1775 m. jis iškeliavo į JAV. Ten jis sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare kartu su Dž. Vašingtonu, kuris apie Kosciušką atsiliepė taip:

"Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę."

Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, gausiai apdovanotas, dalyvavęs masonų ložėje T. Kosčiuška išplaukė į Europą. 1792 m. jis pasižymėjo mūšiuose su Targovicos konfederatais. Vėl grįžęs į Prancūziją, čia iš revoliucinės vyriausybės gavo garbės piliečio vardą. 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją, T. Kosciuška buvo pakviestas būti sukilimo vadu. Jis viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių. Rusijos kariuomenei malšinant sukilimą, buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, į švelnaus režimo (taip caras nenorėjo blogai pagarsėti tarptautinėje arenoje) kalėjimą, kuriame kalėjo dvejus metus. 1796 m. naujas Rusijos caras Pavlas I grąžino jam laisvę, kaip malonės ženklą davė dvarą su 1500 valstiečių, grąžino kardą ir leido išvykti į užsienį. Tačiau kardo T. Kosciušką nepriėmė, sakydamas, kad jam kardas nereikalingas praradus tėvynę. Prasigyvenęs vakaruose carui grąžino dovanotus pinigus. Pasitraukęs iš politikos, gyveno Prancūzijoje, vėliau Šveicarijoje, kur 1817 m. ir mirė nukritęs nuo arklio ir susižeidęs. Jo palaikai buvo pargabenti į Krokuvą ir palaidoti katedroje šalia karalių.

Vilniuje yra T. Kosciuškos gatvė.




Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės


Kitos gatvės Senamiesčio seniūnijoje


Daugiau...


Vilniaus katalogas   Įmonės įtraukimas   Kontaktai